Antradienį A.Veryga dalyvavo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje.
Prieš susitikimą su liberalais sveikatos apsaugos ministras žurnalistams sakė, kad reikalavimą dėl privalomo kaukių dėvėjimo renginiuose atvirose erdvėse bus siūloma priimti kaip galima greičiau. Pasak jo, principinis sprendimas nelaukti didesnių susirgimų koronavirusu skaičiaus buvo jau pirmadienį.
Leidžiamo renginių dalyvių skaičiaus mažinimas nesvarstomas.
„Iš esmės ne prie skaičiaus bus rišamasi. Nes, supraskime, jeigu žmonės susirenka – tegul ir dešimt jų, bet jeigu jie yra nebendraujantys žmonės, nuolat nesusitinkantys, tai jie ir turėtų dėvėti kaukes“, – teigė jis.
Premjeras Saulius Skvernelis antradienį pastebėjo, kad daug naujų susirgimo koronavirusu atvejų atsiranda po šeimos švenčių. A.Veryga sakė, kad nėra planų numatyti kažkokius ribojimus asmeninėms šventėms. Tačiau toliau išliks rekomendacijos kiek įmanoma vengti tokių susibūrimų.
Paklaustas, kaip galėtų paaiškinti tai, kad susirgimų koronavirusu skaičius Lietuvoje sparčiai auga, o kaimyninėje Latvijoje per pirmadienį neužfiksuota nė vieno naujo užsikrėtimo COVID-19 atvejo, A.Veryga atsakė:
„Negaliu paaiškinti. Yra mįslė, aš manau, mokslininkams, epidemiologams. Tikrai negaliu paaiškinti, tokiais racionaliais argumentais sudėtinga yra paaiškinti“.
Negaliu paaiškinti. Yra mįslė, aš manau, mokslininkams, epidemiologams.
Grįžtama prie griežtinimo
Liberalai A.Verygai turėjo klausimų dėl COVID-19 situacijos, kokie sprendimai priimti dėl vis dar labai stringančių sveikatos paslaugų gyventojams ir panašiai.
Pasak Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, analizuojant situaciją matyti, kad iš dalies kartojasi pirmosios koronaviruso bangos klaidos. Nurodymai yra pakankamai chaotiški.
Viena vertus, griežtinami tam tikri ribojimai, tarkime, dėl privalomo kaukių dėvėjimo. Kita vertus, yra laisvinimų, pavyzdžiui, dėl renginių dalyvių skaičiaus. V.Čmilytei-Nielsen susidaro įspūdis, kad viskas vyksta pakankamai chaotiškai.
A.Veryga aiškino, kad chaoso tikrai nėra. Anot jo, kaukės pirmiausia įvestos uždarose erdvėse, kur liga gali plisti lengviau. Dabar nuosekliai priimami sprendimai, kad jos būtų privalomos ir renginiuose.
„Tai taip, kaip mes išeidinėjome po truputį iš tam tikrų priemonių, po truputį grįžtame su tam tikrais sugriežtinimais. Aišku, labai nenorėtume, kad reikėtų grįžti prie karantino priemonių. Tikrai visomis įmanomomis išgalėmis, manau, visi stengsis nebegrįžti prie tokių didelių suvaržymų, nes jie tikrai sukelia didelę naštą ir valstybei, ir ekonomikai, ir visiems verslo sektoriams. Tai grįžtame nuo tokių, sakykime, švelniausių priemonių, kurios tegul ir nepatinka gal, nesmagu vasarą su tomis kaukėmis būti ir nepatogu, bet jos, turbūt sutiksite, nestabdo ekonomikos, žmonėms gyvenimo“, – kalbėjo ministras.
Tai taip, kaip mes išeidinėjome po truputį iš tam tikrų priemonių, po truputį grįžtame su tam tikrais sugriežtinimais.
Paklaustas, ar prognozuoja susirgimų koronavirusu šuolį, A.Veryga sakė, kad viskas priklausys nuo visuomenės.
Jis minėjo, kad nereikia akcentuoti situacijos pajūryje, kur pastaraisiais savaitgaliais lankėsi daug žmonių, paplūdimiuose didelė jų dalis nesilaikė saugaus atstumo. Rizikų, pasak sveikatos apsaugos ministro, yra, tarkime, ir asmeninėse šventės.
Pasak A.Verygos, susirgimų koronavirusu skaičiaus augimo net nereikia prognozuoti – jis jau yra.
„Mes turime virš 30 atvejų kiekvieną parą nustatomų naujų. Tai trečdalis tų atvejų yra, kai nebeaišku, nuo ko žmogus užsikrėtė. Tai ir yra plitimas“, – nurodė ministras.
Aiškinosi dėl situacijos gydymo įstaigose
A.Veryga sulaukė klausimų ir apie situaciją sveikatos priežiūros įstaigose, kur dar nėra atnaujintas nebūtinų gydymo paslaugų teikimas.
Ministras sakė, kad viskas priklauso ne tik nuo gydymo įstaigų. Jis priminė, kad praėjusią savaitę onkologai visuomenei komunikavo, jog, bijodami užsikrėsti COVID-19, kai kurie žmonės vengia lankytis gydymo įstaigose.
„Kita vertus, kartais yra be reikalo nuvertinamos tos priemonės, kurios atsirado, tokios, kaip nuotolinės konsultacijos. Čia nekalbame apie atvejus, kai reikia tyrimą fiziškai reikia padaryti žmogui, ko nuotoliniu būdu neatliksi. Bet jeigu tiems, kuriems užtektų prasitęsti vaistus ar kažkokios elementarios pagalbos ar patarimo reikia, reikėtų naudotis tomis paslaugomis. Tada tiems, kuriems fiziškai reikia ateiti ir gauti fizinę kažkokią paslaugą, būtų lengviau, greičiau tą padaryti. Bet tai irgi yra solidarumo klausimas“, – pabrėžė A.Veryga.
„Bet man atrodo, ministre, jūs bandote perkelti atsakomybę pacientams. O visgi kalbant ypatingai apie onkologinius ligonius, tarkime, kai atidedama chemoterapija, tikrai negalime kaltinti jų. Aš taip iki galo ir neišgirdau atsakymo, ar jūs pripažįstate, kad pirmosios bangos metu buvo daug pacientų, kurie laiku negavo paslaugų? Ne COVID-19 pacientų“, – sureagavo V.Čmilytė-Nielsen.
Bet man atrodo, ministre, jūs bandote perkelti atsakomybę pacientams. O visgi kalbant ypatingai apie onkologinius ligonius, tarkime, kai atidedama chemoterapija, tikrai negalime kaltinti jų.
A.Veryga neigė, kad karantino metu daug žmonių negalėjo gauti būtinųjų paslaugų. Esą privalomos paslaugos, pavyzdžiui, chemoterapija, buvo teikiamos.
Sveikatos apsaugos ministro klausta ir apie jodo tabletes, kaip jos bus dalijamos gyventojams. A.Verygos teigimu, kalio jodido tabletės buvo nupirktos, dalijamos.
Tačiau jis pripažino, kad susiduriama su tam tikromis problemomis. Kartu ministras minėjo, kad vien tik tabletės nelaimės Astravo atominėje elektrinėje atveju mūsų neišgelbėtų.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas A.Verygos klausė, kiek yra asmens apsaugos priemonių ligoninėse, plaučių ventiliavimo aparatų.
Anot A.Verygos, turime apie 1300 vienetų dirbtinės plaučių ventiliacijos įrangos kartu su anestezijos mašinomis. Deguonies lovų skaičius buvo padidintas 40 procentų.
„Dėl asmens apsaugos priemonių skaičiaus tikrai tikslaus skaičiaus negaliu pasakyti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia pačios įstaigos turi tą tikrą kiekį jų sutaupiusios, nusipirkusios. Mes tikrai jų visų nežinome – kiek jų kas yra įsigiję, nes ne visur mes esame steigėjai. Valstybės rezervo aš taip viešai negaliu skaičių ir pasakyti. Mes nemažai turime tų priemonių sukaupę. Įstaigoms, aišku, ženklas duotas, kad reikia pirkti, įsigyti, kol dabar yra rinkoje, turėti atsargą bent mėnesiui. Tai, aš tikiuosi, įstaigos yra įsigiję tų priemonių“, – atsakė sveikatos apsaugos ministras.
Įstaigoms, aišku, ženklas duotas, kad reikia pirkti, įsigyti, kol dabar yra rinkoje, turėti atsargą bent mėnesiui. Tai, aš tikiuosi, įstaigos yra įsigiję tų priemonių.