Pasirašoma daugiau sutikimų donorystei
Pirmąjį šių metų pusmetį sutikimus donorystei pasirašė 1972 gyventojai. Tai – beveik 500 sutikimų daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį. Per praėjusių metų pirmąjį pusmetį buvo gautas 1481 sutikimas donorystei – 1044 sutikimai pasirašyti elektroniniu būdu ir 437 – užpildžius popierinę sutikimo formą. Iš 1972 šių metų pirmąjį pusmetį gautų sutikimų 1659 pasirašyti elektroniniu būdu, 313 – užpildžius popierinę sutikimo formą.
Iš viso iki šių metų liepos 1-osios sutikimus organų donorystei jau buvo pasirašę 30 464 Lietuvos gyventojai.
Pirmąjį šių metų pusmetį buvo užregistruoti 55 potencialūs donorai, pernai per tą patį laikotarpį – 54 potencialūs donorai. Iš jų efektyviais donorais per pirmąjį šių metų pusmetį tapo 30, pernai per tą patį laikotarpį – 28 žmonės. Šiemet per šešis mėnesius buvo atliktos 92 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos bei 99 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos – iš viso 191 transplantacija. Pernai per tą patį laikotarpį buvo atliktos 87 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos ir 100 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų – iš viso 187 transplantacijos. Tačiau artimųjų prieštaravimas donorystei šiemet didesnis, nei buvo pernai per pirmąjį pusmetį: pernai artimųjų prieštaravimas sudarė 26 proc., šiemet – 33 proc.
Skrydžiams kilo du orlaiviai
Pirmasis šių metų pusmetis įsimintinas tuo, kad jam baigiantis – birželio pabaigoje – per pusantros paros buvo užregistruoti net 3 potencialūs donorai bei pirmą kartą šiais metais skrydžiams su donorų organais į dangų kilo organų donorystės procese talkinantys orlaivių pilotai. Vieno donoro širdį iš Kauno į Vilnių skubiai skraidino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparnis, antrą kartą, vos po paros, tokiu pat maršrutu, gabendamas kito donoro širdį, skrido ir Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis.
Abu donorai buvo multiorganiniai, t.y. transplantacijai buvo paimtos ne tik jų širdys, bet ir inkstai bei kepenys. Širdis transplantavo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai, inkstus – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medikai, o abiejų donorų kepenys, Lietuvoje neatradus tinkamų recipientų, buvo išskraidintos į Šveicariją. Trečiasis birželio pabaigoje užregistruotas potencialus donoras, kuriam smegenų mirtis buvo konstatuota Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, efektyviu donoru netapo todėl, kad būdamas gyvas, pasak artimųjų, jis pasisakė prieš organų donorystę.
Du birželio pabaigos skrydžiai į Šveicariją su donorų kepenimis – ne vieninteliai šiemet. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį, Lietuvoje neatradus tinkamų recipientų, į užsienį buvo išskraidinti 9 donoriniai organai: 5 kepenys (2 į Vokietiją ir 3 – į Šveicariją), 2 širdys (į Vokietiją), 2 plaučių poros (1 į Šveicariją ir 1 – į Kroatiją). 2018-aisiais per visus metus iš Lietuvos į užsienį buvo išvežti 8 donoriniai organai. Į Lietuvą šiemet buvo atskraidinta donoro širdis iš Latvijos. Lietuva dalyvauja tarptautinėje donorinių organų mainų programoje, todėl jei savoje šalyje recipientų, kuriems tiktų konkretus donoro organas, nėra, organas pasiūlomas šioje mainų programoje dalyvaujančiai šaliai.
Laukiančiųjų statistika
Šiuo metu transplantacijos Lietuvoje laukia 478 recipientai. 97 iš jų būtina kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, 381 žmogus laukia organų ar audinių (ragenų) transplantacijos: širdies transplantacijos laukia 43, kepenų – 76, inksto – 152, plaučių – 7, širdies ir plaučių komplekso – 3, kasos ir inksto komplekso – 11, ragenų – 89 recipientai.