Tokiu tyčiniu neveikimu siekiama, kad kultūros paveldo objektas greičiau sugriūtų ir nereikėtų jo restauruoti. Taip pat pastebimas tyčinis savininkų slapstimasis siekiant išvengti asmeninės atsakomybės. Būtent tokioje situacijoje šiuo metu yra Belvederio dvaras, esantis Jurbarko rajone, buvusios skerdyklos pastatas Klaipėdoje, Lentvario dvaro rūmai (Trakų r.) ir kt., teigiama pranešime spaudai.
Siekdama apsaugoti tokius kultūros paveldo objektus nuo visiško sunykimo, KPD direktorė Diana Varnaitė patvirtino priemonių planą, pagal kurį KPD inspektoriai organizuos nekilnojamųjų kultūros vertybių patikrinimą, nufotografuos esamą būklę, surašys apžiūros aktus ir reikalavimus pašalinti pažeidimus. Jei bus nepaisoma šių priemonių, bus skiriamos administracinės baudos arba griebiamasi civilinių ieškinių dėl žalos išieškojimo. Pačiu griežčiausiu atveju KPD teismo sprendimu sieks nusavinti kultūros paveldo objektą, išmokant teismo nustatyto dydžio kompensaciją. Šiems veiksmams įgyvendinti bus pasitelkti už pastatų priežiūrą atsakingi savivaldybių bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai.
KPD valstybės tarnautojai, apžiūrėję paveldo objektą, reikalaus įrengti laikinąsias apsaugos priemones: uždengti stogą, įstatyti lietvamzdžius, užmūryti pirmo aukšto langus, jei pastatas yra nenaudojamas. Priešingai, nei vyrauja įsitikinimas, tai būtų minimalios investicijos, siekiančios nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.
Tie savininkai, kurie argumentuos, kad neturi lėšų kultūros paveldo objekto priežiūrai, gali tikėtis iš KPD gauti kompensavimą statiniui, paskelbto valstybės saugomu, konservuoti, jei bus įrodyta, kad iš savininko niekas neperka nekilnojamojo turto.
