Šiukšlių kiekis gąsdina
Po Galvės ežerą praeitą savaitę dairėsi klubo „Diff Divers“ narai. Kaip vėliau jie pasakojo 15min, vaizdas po vandeniu juos pribloškė: „Situacija Galvėje pasibaisėtina, būklė kritiška. Visa priekrantė vienoda. Blogiausia situacija iki 2–4 metrų nuo kranto, daug pavojingų atliekų – stiklai, metaliniai strypai, vielos ir kita.“
Narai teigė nesuprantantys, kaip įmanoma tiek visko palikti ežere ir kodėl niekas to netvarko. Tada ir ėmė aiškėti, kad neaišku, kas tvarkyti turėtų.
Trakų rajono savivaldybė teigė, kad ežerai anksčiau tvarkyti talkų metu, o šiemet pasirašyta sutartis su bendrove „Vandens erdvė“, kuri įsipareigojo Trakų pakrantėse pašalinti augmeniją ir išvalyti pakrantėse (maudyklose) ir dugne susikaupusias atliekas. Tačiau bendrovės direktorius Valerijus Morozovas tikino, kad dugno jie nevalo – pagal sutartį jie įsipareigojo tik nušienauti žoles ežerų pakrantėse, kur įrengtos oficialios Trakų savivaldybės maudyklės: nušienauti žolę, ištraukti šaknis.
„Ežerai priklauso Nacionalinei žemės tarnybai“, – 15min teigė Trakų rajono savivaldybė.
Niekas tvarkyti neįpareigoja
Tačiau pastaroji, ilgokai mėginusi išsiaiškinti, kaip yra su tais ežerais, pareiškė niekaip nesanti įpareigota rūpintis ežerų švara. Anot NŽT atstovų, tarnyba patikėjimo teise valdo Trakų ežerus, tačiau nei jos nuostatuose, nei įstatymuose nėra jokio įpareigojimo nei NŽT, nei kam nors kitam valyti patį ežerą.
Anot NŽT, tai susiję ne tik su Trakų ežerais, bet ir su vandens telkiniais kitose Lietuvos vietose – galbūt šalia jų laiką leidžia mažiau žmonių, tai ir šiukšlių paliekama mažiau. NŽT tariasi su Trakų savivaldybe, pastaroji svarsto – galbūt reikėtų kreiptis į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą su prašymu išaiškinti, ar vis dėlto kas nors yra įpareigotas ežerų dugną tvarkyti.
Trakų rajono savivaldybės ryšių su visuomene specialistė Sigita Nemeikaitė-Ivaniutina patvirtino, kad savivaldybės teisininkai ketina aiškintis šią situaciją, jos juridinius aspektus.
„Bet savivaldybė jau ne vienerius metus rengia talkas, kurių metų kartu su narais yra švarinamas Galvės pakraštys netoli pilies, tiltų, lieptų, savivaldybės lėšomis nuo menkaverčių sąvašynų valomos pakrantės“, – teigė savivaldybės atstovė.
Parlamentaras žiūri į NŽT
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas prisipažino, kad jam ši problema yra žinoma. Trakuose Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Kultūros komitetu liepos 3-iąją organizavo išvažiuojamąjį posėdį, kurio metu kalbėta ir apie ežerų priežiūrą. Tiesa, pirmiausia kalba sukosi apie kitką.
„Trakų ežeruose visi mato tuos kičinius vandens dviračius. Savivaldybė sako negalinti to reglamentuoti, nes dažnu atveju pastatytos prieplaukos yra nelegalios. Leidimus įsirengti lieptus valstybinės reikšmės vandens telkiniuose išduoda NŽT. Jie to nekontroliuoja, o Trakų savivaldybė priversta imtis milžiniškos procedūros, kuri trunka apie dvejus metus, siekdama pripažinti tokį lieptą bešeimininkiu, tada reikia samdyti, kad kas nors už mokesčių mokėtojų pinigus nugriautų. Po to išvykstamojo posėdžio metu sudarome darbo grupę, kuri sprendžia tas problemas. Ten dalyvauja ir NŽT atstovas“, – sakė S.Gentvilas.
Kaip tai susiję su šiukšlėmis ežeruose? Gana paprastai – aplink lieptus šiukšlių sankaupos didžiausios, tai pastebi ir narai.
NŽT ežerus valdo, jie yra valstybės patikėtiniai ir šitų telkinių savininkai, – sakė S.Gentvilas.
„NŽT ežerus valdo, jie yra valstybės patikėtiniai ir šitų telkinių savininkai. Juk jeigu yra valstybinis miškas, urėdija radusi ten šiukšles privalo tvarkyti. Jeigu yra koks nors apleistas pastatas, priklausantis valstybei, atsakingas būna Turto bankas. Tad jeigu tai yra kokia nors patikėjimo teise turtą valdanti įstaiga, ji ir atsakinga už turto priežiūrą. Šiuo atveju vis tiek visos strėlės sueina į NŽT. Tad taip mąstant vis tiek atsakinga NŽT“, – įsitikinęs S.Gentvilas.
Tvarkyti – brangu
Parlamentaras pastebi, kad valstybės kontrolė audito ataskaitose yra atkreipusi dėmesį, kad NŽT turėtų ne tik efektyviai naudoti valstybės turtą, bet ir rūpintis jo priežiūra.
„NŽT atsakinga, bet žvelgiant iš valstybės pozicijų tvarkyti ežerų, upių, kitų vandens telkinių dugnus yra labai brangu. NŽT gal galėtų sukontroliuoti bent situaciją aplink lieptus. Tarkim, įpareigoti lieptų savininkus rūpintis teritorija vandenyje bent, tarkim, 10 metrų atstumu. Jeigu yra atliekų ten, jie privalėtų sutvarkyti. Bet lengvo atsakymo neturiu“, – prisipažino S.Gentvilas.
„Teršėjas moka“
Aplinkos ministerija situaciją aiškina dar kitaip. Ministerijos atsiųstame komentare cituojamas įstatymas ir primenama, kad kas teršia, tas ir susimokėti turėtų. Kaip surasti, kas į Galvės ežerą išmetė vieną ar kitą butelį, Aplinkos ministerija nepaaiškino.
„Kaip nustatyta Vandens įstatyme, vandens telkinio savininkas pagal galimybes privalo saugoti ir gerinti vandens telkinio būklę, nedaryti žalos aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų ir siekti įgyvendinti šio Įstatymo nustatytus vandensaugos tikslus. Specialiųjų reikalavimų bešeimininkių atliekų tvarkymui šis įstatymas nenustato, todėl turėtų būti vadovaujamasi bendraisiais atliekų tvarkymo principais ir reikalavimais.
Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. Todėl, jei įmanoma identifikuoti, kas atsikratė atliekomis (t. y. atliekų darytoją), už tokių rastų vandens telkiniuose atliekų sutvarkymą turėtų sumokėti teršėjas (atliekų darytojas).
Jei teršėjo (atliekų darytojo) neįmanoma nustatyti – už bešeimininkių atliekų, t. y. tokių atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakingos savivaldybės“, – teigiama Aplinkos ministerijos komentare.
Tad ratas apsisuka – ministerija pirštu rodo į savivaldybes, šiuo konkrečiu atveju tai yra Trakų rajono savivaldybė, kuri savo lėšomis tvarko tik pakrantes ir priekrantes.
Ištraukia šukes
Vilniuje oficialius paplūdimius prie ežerų ir Neries prižiūri „Grinda“, tačiau bendrovės darbas apsiriboja paplūdimių ir priekrančių priežiūra. Tiesa, nemaža dalis gelbėtojų yra ir narai, tad jeigu poilsiautojai pasiskundžia aptikę ežere stiklo šukių ar panašių šiukšlių, tuomet paneriama ir jos ištraukiamos.
„Mūsų pareiga užtikrinti, kad poilsiautojai maudytųsi saugiau. Tai jeigu matome ar kas nors pasako, kad yra stiklų, mūsiškiai juos ištraukia“, – sakė „Grindos“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas Egidijus Steponavičius.
Neries dugną irgi paprastai valo savanoriai. Prieš kelerius metus jie miesto centre rado, tarkim, vibratorių.
Valakampiuose iš Neries yra ištrauktas ir automobilis, kuris kelerius metus ieškotas.
