Reaguodama į sekmadienio incidentą, Lietuvos teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl orlaivio užgrobimo ir priverstinio dingimo.
Tarptautinės teisės eksperto, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus I.Vėgelės manymu, kreipimasis į Hagą galėtų būti kitas logiškas Lietuvos žingsnis.
-
ES lyderiai aptars galimas griežtesnes sankcijas Baltarusijai
-
Lietuva imasi tirti orlaivio užgrobimą Baltarusijoje, teisininkai perspėja dėl iššūkių
-
Civilinės aviacijos departamento atstovas: „Tai gerai suplanuota akcija“
-
Minskas: nutupdydami lėktuvą baltarusių pareigūnai elgėsi „teisėtai“
-
VSD: priverstinis lėktuvo nutupdymas Minske – akiplėšiškas išpuolis
Pasak teisininko, į šią instituciją Lietuvą kreiptis įgalina precedentas, kai TBT uždegė žalią šviesą tyrimui dėl įtariamų Mianmaro nusikaltimų prieš rohinjų musulmonų mažumą, įskaitant smurtą ir priverstinę deportaciją.
„Mano supratimu, yra buvusi Mianmaro byla ir pagal ją TBT inicijavo bylą prieš Mianmarą, kuris nepripažino teismo jurisdikcijos. Standartiškai, kad TBT galėtų pradėti bylą, šalis turi pripažinti teismo jurisdikciją, tai Baltarusija tokia nėra.
Mano žiniomis, kelios žmogaus teisių organizacijos jau kreipėsi į TBT prokurorą, kad būtų pradėtas tyrimas. Lietuva lygiai taip pat galėtų žengti šį žingsnį“, – svarstė I.Vėgelė.
„Aišku, tai nebūtų tiesioginis kreipimasis dėl lėktuvo atvejo, greičiau – paskutinis taškas Baltarusijos režimo žmonių persekiojime.
Kuo tai panašu į Mianmaro atvejį? Lietuva pripažįsta TBT jurisdikciją, pas mus yra daug persekiojamų Baltarusijos piliečių, kurie bėga čia iš savo šalies. Tai panašūs atvejai“, – svarstė teisininkas.
Kaip kalbėjo I.Vėgelė, remiantis šiuo precedentu, Lietuvai galimai nereikėtų Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos sprendimo, kuris yra būtinas, kad būtų pradėta byla prieš valstybę, nepripažįstančią TBT.
Teisininko manymu, JT Saugumo tarybos pritarimą greičiausiai blokuotų Rusija.
Komplikuota situacija
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto partnerystės docento Gintauto Bartkaus vertinimu, Lietuvos kreipimasis į TBT būtų įmanomas, tačiau labai sudėtingas kelias, o jo perspektyvos – miglotos.
Pasak teisininko, šiuo atveju situaciją komplikuoja tai, kad Baltarusija nepripažįsta Romos statuto, tai yra ir šio teismo jurisdikcijos.
„Mianmaro precedentas yra labiau išimtis, nei taisyklė. Tačiau tą išimtį pasiekti yra labai sudėtinga, ypač, jei kalbame apie šią konkrečią situaciją. Visų pirma, tai buvo tarptautinių aviacijos konvencijų pažeidimas, ir perspektyvesnis kelias yra tas, kurį numato tarptautinės aviacijos konvencijos ir susitarimai“, – vertino jis.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad Baltarusija nedalyvauja dalyje aviacijos susitarimų. Ji prisijungusi prie Čikagos konvencijos, tačiau kitų susitarimų dėl aviacijos saugumo ir orlaivių užgrobimo ji neratifikavusi“, – pastebėjo teisininkas.
G.Bartkaus manymu, pats efektyviausias kelias šiuo atveju būtų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) tyrimas arba Europos Sąjungos (ES) specialiosios tyrimo grupės sudarymas.
Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.
Minske teisėsauga sulaikė Baltarusijos žurnalistą Romaną Protasevičių ir jo draugę. Lietuvos vadovai tokį elgesį pavadino valstybiniu terorizmu, o Europos Sąjunga perspėjo, kad gali įvesti naujas sankcijas režimui.
„Vertinant analogiškus pavyzdžius, galėtų būti sudaryta jungtinė tyrimų grupė, kaip tuo atveju, kai virš Ukrainos buvo numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas. ES taryba sudarė jungtinę grupę šiam įvykiui tirti. Tai labai reikšmingas veiksmas.
Šiuo atveju, aišku, nėra aukų, tačiau savo įžūlumu šis veiksmas labai panašus. Tuo atveju, jei ICAO nesiimtų tyrimo arba pareikštų, kad tai ne jų kompetencija, būtų galima dar svarstyti šį variantą“, – kalbėjo teisininkas.
