Kaip nurodoma pranešime, siekiant labiau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus trys parlamentarai siūlo sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus Baltarusijos piliečius, dėl kurių tarpininkauja Lietuvos Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat Baltarusijos piliečius, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.
Taip pat būtų sustabdomas tokių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikoje, išskyrus Baltarusijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.
-
A.Armonaitė: nereikėtų gąsdinti ir išvyti į Lietuvą nuo režimo pabėgusių baltarusių
-
G.Landsbergis: įtarimų keliantys baltarusiai ir dabar neįleidžiami į Lietuvą
-
60 proc. lietuvių pritaria griežtesniam baltarusių įleidimui
-
Per metus įvedus klausimyną rusams ir baltarusiams, grėsmės nustatytos 2 tūkst. kartų
-
VSD: baltarusių opoziciją Lietuvoje bandoma verbuoti per socialinius tinklus
Pasak L.Kasčiūno, toks ribojimas būtų taikomas tik pirmiesiems leidimams laikinai gyventi – t. y. atvykstantiems naujiems darbuotojams.
O senieji darbuotojai, jau kartą gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, galėtų juos keisti be jokių ribojimų.
Be to, prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, būtų baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką – tiems Baltarusijos piliečiams ribojimas taipogi nebūtų taikomas.
Šalia griežtinamų ribojimų siūloma sudaryti galimybę Rusijos ir Baltarusijos demokratams, pilietinės visuomenės atstovams humanitariniais pagrindais prašyti išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją užsienyje, jeigu dėl to tarpininkautų Užsienio reikalų ministerija.
Dabar tokie asmenys gali gauti Šengeno vizas, tačiau Šengeno viza išduodama tik trijų mėnesių buvimo laikotarpiui, kas esą nėra patogu. O nacionalinė viza – iškart vieneriems metams.
Registruotu įstatymo projektu taip pat numatoma pašalinti teisinę spragą, leidžiančią Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurie atvyko su kitos valstybės Šengeno viza, netrukdomai prašyti nacionalinės vizos Lietuvoje.
Todėl siūloma sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimą Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Vizos būtų išduodamos humanitariniais pagrindais nuo režimų persekiojimų ir represijų bėgantiems žmonėms.
P.Saudargo teigimu, Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimo Lietuvoje sustabdymas su išimtimis humanitariniams pagrindams, Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimo sustabdymas su tam tikromis išimtimis vertintinas kaip optimalus ir subalansuotas dabartinės saugumo situacijos kontekste.
„Įstatyme įtvirtinus ribojamąją priemonę – Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimo Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl tokio prašymo pateikimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija, sustabdymą, visgi išlieka galimybė tų šalių piliečiams, kurie atvyko su kitos valstybės Šengeno viza, netrukdomai prašyti nacionalinės vizos Lietuvoje, t. y. Migracijos departamente. Ir tam nereikia jokio Užsienio reikalų ministerijos tarpininkavimo“, – sakė P. Saudargas.
Aiškinama, kad esamų grėsmių akivaizdoje siūloma priemonė yra reikalinga ir tikslinė, taikytina išimtinai reaguojant į esamas grėsmes, todėl jos taikymas nekels nepatogumų Lietuvos gyventojams ir verslui.
Agresijoje dalyvauja ir Baltarusija
Kaip nurodoma Seimo narių pranešime, iki šiol galiojančiame įstatyme Baltarusijos piliečiams nustatyta mažiau ribojamųjų priemonių nei Rusijos piliečiams.
Teigiama, kad, nežiūrint skirtingos apimties ribojamųjų priemonių, taikomų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, visuotinai žinomas faktas, kad karinės agresijos prieš Ukrainą vykdyme dalyvauja tiek Rusija, tiek Baltarusija.
Rusija jau nuo karo pradžios naudoja Baltarusijos teritoriją atakoms prieš Ukrainą, Baltarusijoje dislokuoja savo karius.
„Ir tai nėra vien tik Rusijos ir Baltarusijos režimų atsakomybė. Ji tenka ir tų šalių piliečiams. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečius sieja nuolatinis pilietybės teisinis ryšys su valstybėmis, kurių bendri veiksmai daro itin didelę žalą Ukrainos nepriklausomybei, jos gyventojų gyvybei, sveikatai, kitiems teisiniams gėriams, taip pat Europos saugumui ir tarptautine teise grįstiems pasaulio valstybių santykiams“, – sakė L.Kasčiūnas.
Jis taip pat sakė, kad šių metų birželį Baltarusijoje įsitvirtino Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ samdiniai.
Nors dalis „Wagner“ samdinių sugrįžo į Rusiją, nelegalios veiklos Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, taip pat įvairių provokacijų grėsmė, pavyzdžiui, bandant atvykti į Lietuvą prisidengus baltarusiškais pasais, yra išaugusi.
Šiemet pristatytame Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pabrėžiama, kad nuo persekiojimo bėgantys ar režimui nepritariantys Baltarusijos piliečiai, demokratinės opozicijos atstovai yra prioritetinis Baltarusijos žvalgybos tarnybų taikinys.
Kaip pažymima Seimo narių pranešime, tarp teisėtai ir neteisėtai į Lietuvą atvykstančių Baltarusijos piliečių yra asmenų, kuriuos žvalgybos veiklai išnaudoja Baltarusijos žvalgybos ir teisėsaugos tarnybos – Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB), Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) ir Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Vyriausioji kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdyba (GUBOPiK).
Tokie asmenys infiltruojami į nuo režimo bėgančiųjų gretas.
Lietuvoje jie renka informaciją apie baltarusių diasporą ir demokratinę opoziciją, jos organizacijas, patekimo į šalį būdus, žvalgybos institucijas, patikros pasienyje procedūras, Baltarusijos piliečių patekimo į Lietuvą organizatorius.
„Grįžę į Baltarusiją minėti asmenys išnaudojami Baltarusijos režimo propagandos kampanijose, siekiant diskredituoti Lietuvą, jos institucijas ir Baltarusijos demokratinę opoziciją. Tikėtina, kad artimoje ateityje tokios tendencijos augs“, – teigiama Seimo narių pranešime.
