Pirmadienį Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžio metu L.Vidžiūnaitė išskyrė dvi, jos manymu, jautrias asmenų grupes, kurios esą itin pažeidžiamos esamo pilietybės reguliavimo.
„Visų pirma, šiuo metu mūsų valstybė neapsaugo nepilnamečių savo piliečių, kurie yra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu, tačiau išvykę iš Lietuvos kartu su tėvais po 1990-ųjų kovo 11 dienos ir kartu su tėvais įgiję kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.
Šie vaikai yra diskriminuojami, gretinant juos su gimimu dvigubą pilietybę įgijusiais ir užsienio piliečių įvaikintais vaikais“, – dėstė ji.
Apie bausmes
L.Vidžiūnaitės įsitikinimu, mūsų valstybė šiuos vaikus „baudžia už jų tėvų veiksmus“.
Ji pasiūlė taisyti Pilietybės įstatymą ir leisti palikuonims, kurie gimė po 1990-ųjų, bei asmenims – Lietuvos piliečiams, išvykusiems iš Lietuvos ir įgijusiems kitos valstybės pilietybę iki jiems sukako 18 metų, būti ir Lietuvos, ir kitos valstybės piliečiais.
„Kita grupė yra asmenys, buvę Lietuvos Respublikos piliečiai dar iki okupacijos, 1940-aisiais birželio 15 dienos.
Šie žmonės šiuo metu jau yra garbaus amžiaus, 79-erių metų ir vyresni, gimę nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje, išgyvenę Antrąjį pasaulinį karą ir sudėtingus okupacijos metus, nepalikę Lietuvos pačiu sudėtingiausiu periodu, dalyvavę Laisvės kovose. Tačiau išvykę po nepriklausomybės atkūrimo jau būdami vyresnio amžiaus ir įgiję kitos valstybės pilietybę, taip pat yra baudžiami Lietuvos pilietybės netekimu“, – toliau kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narė.
Ji pasiūlė ir šiems asmenims, kurie įgijo Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos, leisti turėti dvigubą pilietybę.
Pasiūlymai – rezoliucijoje
Po to, kai nepavyko pakeisti Konstitucijos ir išplėsti dvigubos pilietybės instituto, keisti Pilietybės įstatymą ir įtraukti daugiau išimčių yra išeitis, posėdžio metu teigė Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke.
„Visiškai pritariu Lauros Vidžiūnaitės pasisakymui ir siūlymams. Mes pateiksime rezoliuciją“, – nurodė ji.
D.Henke paprieštaravo diskusijos metu Seimo konservatoriaus Žygimanto Pavilionio išdėstytam raginimui ruoštis kitam referendumui dėl dvigubos pilietybės.
„Na ką, 2020 metais rinkimai (Seimo rinkimai – 15min), kokiais 2021 metais [galėtume] suburti vėl politines visas jėgas naujai referendumo formuluotei – galbūt ji nebuvo tobula šį kartą, tenka pripažinti“, – kalbėjo parlamentaras.
Jo įsitikinimu, suformavus naują referendumo formuluotę dėl dvigubos pilietybės suteikimo reikėtų pabandyti ją „parduoti“ partijoms ir 2021–2022 metais skelbti referendumą, prieš tai du metus vykdžius agitacinę kampaniją.
Išsiskyrė nuomonės dėl kito referendumo
„Ir vėl klausime tautos to pačio per tą patį?“ – Ž.Pavilionio siūlymu stebėjosi D.Henke ir pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas gali peržiūrėti savo sprendimus.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindinio šalies įstatymo nuostatą dėl dvigubos pilietybės įgijimo galima keisti tik referendumu.
„Konstitucinio Teismo teisėjai turi išgirsti tautos balsą, ir kaip Europoje, ir pasaulyje praktika rodo, savo sprendimus Konstitucinio Teismo teisėjai gali taip pat peržiūrėti ir naujai permąstyti – situacija kita, tautos mandatas duotas“, – kalbėjo D.Henke.
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė teigė kreipusis į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašiusi jo tapti kito referendumo dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo vėliavnešiu. Ši bendruomenė, jos teigimu, kreipėsi ne tik į prezidentą, bet ir premjerą, Seimo pirmininką, ir prašė išimties tvarka sudaryti sąlygas išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę tiems, kurie dėl „Brexit“ priima Jungtinės Karalystės pilietybę.
„Tačiau negalime pamiršti ir kitų šalių, nes šįkart referendumas sprendė tiktai labai apibrėžtų šalių Lietuvos Respublikos piliečių klausimus“, - pridūrė D.Asanavičiūtė.
Reaguojant į „Brexit'o“ pasekmes Lietuvos piliečių skaičiui, vidaus reikalų viceministro Tautvydo Tamulevičiaus įsitikinimu, keičiant įstatymus „reikėtų paieškoti gudresnių būdų“ ir pagalvoti, kaip tai veiks kitų šalių, pavyzdžiui, Australijos pilietybę turinčius piliečius iš Lietuvos.
Referendumas
Šių metų gegužę referendume už dvigubos pilietybės instituto išplėtimą pasisakė beveik 74 proc. dalyvavusiųjų arba daugiau kaip 956,5 tūkst. rinkėjų.
Kad Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės būtų pakeistas, pataisą privalėjo palaikyti ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai, tai yra daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Referendumo metu buvo siūloma spręsti, ar keisti Konstituciją ir leisti Lietuvos piliečiams, iš Lietuvos išvykusiems po 1990 metų kovo 11 dienos, būti kartu ir kai kurių kitų valstybių piliečiais – tų valstybių, kurios atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
Dabar, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias retas išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.