Dabar, pasak viceministro, nėra reglamentuota, kur padėti prieglobsčio neprašančius, neteisėtai valstybės sieną kirtusius asmenis, kol jie bus grąžinti į kilmės šalis.
„Čia susiduriame su europinės teisės dvilypumu ir jos taikymu. Iki kol bus galutinis priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo ir išsiuntimo, įstatyme būtų nustatyta, kur jie galėtų būti apgyvendinti. Dabar to nustatymo kaip ir nėra“, – trečiadienį per Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį Seime kalbėjo A.Abramavičius.
-
L.Kasčiūnas: teks rinktis – laikyti migrantus uždarytus neribotą laiką ar suteikti jiems kitą statusą
-
Neteisėta migracija: kas padaryta siekiant suvaldyti krizę?
-
Penki afganistaniečiai pagaliau liko Lietuvoje – jie išvežti į Puškų užkardą
-
L.Kasčiūnas: EŽTT sprendimai dėl migrantų gali paskatinti teisininkų siekį pelnytis
-
Lietuvoje likę 5 afganistaniečiai prieglobsčio pasiprašė, bus pradėtos procedūros
Pasak jo, tokius migrantus būtų siūloma laikinai apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, o pažeidžiamoms grupėms priklausančius – Pabėgėlių priėmimo centre.
A.Abramavičius teigė, jog dabar tokių migrantų, kurie neprašo prieglobsčio Lietuvoje, yra daugiau kaip 300.
Jie esą viliasi, kad nebus priverstinai grąžinti į kilmės šalis, tikisi, kad pavyks palikti Lietuvą.
Siūlo įtvirtinti neterminuotą sulaikymą
VRM įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ siūlo keisti nuostatą dėl migrantų sulaikymo termino, kol nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai.
Dabar tokie prašymai turi būti išnagrinėjami per 28 dienas, o jei to nepavyksta padaryti, paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, migrantų sulaikymo terminas gali būti pratęsiamas iki 6 mėnesių.
VRM galimybės pratęsti terminą siūlo atsisakyti ir leisti migrantus sulaikyti tol, kol prašymai bus išnagrinėti.
Tokį siūlymą ministerija ir anksčiau teikė Seimui, bet politikai įrašė šešių mėnesių terminą nuogąstaudami kad dėl neterminuoto sulaikymo gali nukentėti pažeidžiamų grupių asmenys.
Gauname nepritarimą iš skirtingų institucijų, kad tai prieštarauja žmogaus teisėms.
„Vidaus reikalų ministerija yra parengusi derinimui projektą atsisakyti šešių mėnesių termino, ką NSGK rekomendavo. Bet šiai dienai gauname nepritarimą iš skirtingų institucijų, kad tai prieštarauja žmogaus teisėms“, – kalbėjo A.Abramavičius.
Dabar, pasibaigus šešių mėnesių terminui, norint pratęsti migranto sulaikymo terminą, pasak viceministro, kiekvienu atskiru atveju reikėtų kreiptis į teismą. Sulaikymo terminas maksimaliai galėtų pratęsti iki 24 mėnesių.
„Po kurių anksčiau ar vėliau mes jiems (migrantams – 15min) turėtume suteikti leidimą laikinai gyventi“, – kalbėjo A.Abramavičius.
K.Dieninis: sulaikymas turėtų būti išimtis
VRM pažeidžiamų grupių atstovams siūlo taikyti kitokias priemones, ne sulaikymą, teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakšienė.
„Gali būti taikoma ir komendanto valanda, gali būti išleidžiami šeimos nariai ne visi iš karto, galbūt gali būti taikomos tik keturios laisvo judėjimo valandos. Tų priemonių yra“, – sakė ji.
Posėdyje dalyvavęs Teisingumo ministerijos Atstovavimo teismuose grupės vadovas Karolis Dieninis pažymėjo, jog, remiantis Europos Sąjungos teise, migrantai gali būti sulaikomi ne ilgiau kaip šešis mėnesis, o ir pats sulaikymas turėtų būti taikomas, kai tai būtina.
Sulaikymas, kaip aiškinama Europos Sąjungos teisėje turėtų būti išimtiniais atvejais.
„Tas „būtina“ apibrėžiama dviem sąlygomis: asmuo gali mėginti pasislėpti, arba jis vengia pasirengimo grąžinimui, išsiuntimui, ir tokiu atveju gali būti sulaikomas“, – komentavo K.Dieninis.
Jo teigimu, sprendimas ilginti migrantų sulaikymo terminą turėtų būti pagrįstas:
„Sulaikymas, kaip aiškinama Europos Sąjungos teisėje turėtų būti išimtiniais atvejais. Jeigu reikėtų vertinti teisės akto projektą, kuriame būtų išplečiamas šitas terminas arba apskritai jo atsisakoma, reikėtų labai detalaus vertinimo.“
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vėliau žurnalistams sakė, kad VRM dar nėra galutinai apsisprendusi teikti siūlymą dėl neterminuoto sulaikymo.
„Manau, įsivertinsime visus tarptautinius įsipareigojimus ir kitus dalykus ir priimsime sprendimus“, – teigė ji, kurios pasisakymą cituoja BNS.
Spėja, kad didžioji dalis prieglobsčio negaus
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė teigė planuojanti, kad visi dabar gauti prieglobsčio prašymai bus išnagrinėti per šešis mėnesius.
„Realiai, tikėtina, dėl didžiosios daugumos šiuo metu atvykusių užsieniečių sprendimai bus priimti. Įvertinus tendencijas galima sakyti, kad didžioji dalis bus neigiami sprendimai – nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti. Ir tie sprendimai bus vykdytini“, – kalbėjo departamento vadovė.
Visgi ji pažymėjo, kad yra valstybių, kurios atsisako priimti grąžinamus migrantus.
Liepą Seimo priimtos pataisos „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kritikuotos ir dėl to, jog panaikinta prieglobsčio prašytojų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacine tvarka.
Šią teisę, pasak A.Abramavičiaus, bus siūloma suteikti tokiu atveju, jei šalyje negalios ekstremalioji padėtis.
„Būtų siūloma ekstremalioje situacijoje likti prie dabartinės tvarkos, o <...> normalioje situacijoje grįžti prie dviejų institucijų“, – teigė viceministras.
L.Kasčiūnas: situacija – stabilizuota
Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, bendrai vertindamas migracijos krizę Lietuvoje, teigė, jog pavyko ją stabilizuoti.
„Migracijos krizę pavyko – turbūt geriausias žodis – stabilizuoti ir rugpjūčio 2 dienos sprendimas, pradėti apgręžimo politiką, pasiteisino. A.Lukašenkos režimas, nors žadėjo blokuoti kiekvieną sienos metrą, yra bejėgis“, – kalbėjo politikas.
Jo įsitikinimu, sprendimas apgręžti migrantus padarė lūžį visoje Europos Sąjungos migracijos politikoje.
