Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Kęstučio Masiulio parengtos pataisos numato merų ir jų pavaduotojų algų dydžių nustatymą patikėti tvirtinti savivaldybių taryboms.
Taryba mero ir vicemerų algas tvirtintų atsižvelgdama į vidutinį konkrečios savivaldybės gyventojų mėnesinį darbo užmokestį.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad mero alga negali viršyti 3 vidutinių tos savivaldybės mėnesinių darbo užmokesčių, o vicemero – 2,5.
Vidutinį savivaldybės mėnesinį darbuotojų darbo užmokestį projekto autorius siūlo nustatyti pagal paskutinio ketvirčio duomenis, kurie pateikiami Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje.
K.Masiulis apsiskaičiavo
Nors įstatymo projekte nepaaiškinama, ar sumos – iki mokesčių, ar po, projekto Aiškinamajame rašte K.Masiulis pateikia sostinės mero pavyzdį, teigdamas, kad po pataisų priėmimo jis galėtų uždirbti 4375,2 euro į rankas. Tai būtų dvigubai tiek, nei sostinės meras Remigijus Šimašius uždirba dabar.
Tačiau panašu, kad K.Masiulis paprasčiausiai apsiskaičiavo.
Statistikos departamento duomenimis Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų vidutinė šių metų pirmojo ketvirčio alga siekė 1458,6 euro su mokesčiais, o į rankas – tik 915,2 eurus.
Tad jeigu pataisa būtų priimta, sostinės mero alga būtų ne 4375,2 euro, o 2745 eurai.
Tai labai žymiai nesiskirtų nuo dabartinės mero algos. 15min jau yra rašiusi, kad į rankas R.Šimašius gauna 2187 eurus.
15min pirmadienį paklaustas, ar skaičiavimuose galėjo būtų supainioti bruto ir neto dydžiai, K.Masiulis sakė, kad taip galėjo atsitikti, tačiau pabrėžė, kad dėl to nereikėtų išgyventi, nes jo siekis – pradėti diskusiją dėl algų skaičiavimo metodikos, nes KT įpareigojo ją pakeisti.
„Jūs į tą projektą žiūrite kaip į galutinį dalyką, o aš norėčiau, kad į jį būtų žiūrima kaip į kokį draftą (juodraštį – aut.)“, – 15min sakė jis.
Kaip keistųsi merų algos?
Dėl dabartinės skaičiavimo metodikos merų algos dabar yra gana panašios, jos siekia apie 2 tūkst. į rankas.
Pavyzdžiui, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio atlyginimas dabar į rankas siekia 2068 eurus. Jei pataisoms būtų pritarta, ji paaugtų iki 2460,6 euro.
Klaipeda.lt svetainėje nurodoma, kad mero Vytauto Grubliausko atlyginimas pirmąjį šių metų ketvirtį neatskaičius mokesčių siekė apie 2,2 tūkst. į rankas, jis kiltų iki 2448,3 euro.
Šiaulių meras Artūnas Visockas ir Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas uždirba apie 2 tūkst. eurų į rankas. Pritarus K.Masiulio pataisai A.Visocko alga beveik nesikeistų (2091 euras), R.M.Račkausko kiltų nežymiai (2233 eurai).
Tačiau tai – didieji Lietuvos miestai, kur gyventojų pajamų dydis yra aukštesnis, nei dalyje mažesnių miestelių.
Mažiausias vidutinis darbo užmokestis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo Zarasų rajone, jis siekė 592,8 euro.
Dabar Zarasų meras Nikolajus Gusevas į rankas gauna apie 2,2 tūkst. eurų. Jei būtų pritarta pataisoms ir vidutinis atlyginimų dydis rajone nesikeistų, šio rajono mero uždarbis negalėtų būti didesnis nei 1784,4 euro.
Rajonų ar miestų, kuriuose vidutinis atlyginimas siekia apie 650 eurų merai galėtų tikėtis 1950 eurų atlygio.
Tiesa, jei Seimas pasiūlymą priimtų nepakeistą, šios kadencijos merams ir vicemerams tai galiotų tik tuo atveju, jei nustatyta alga būtų didesnė.
KT paskelbė, kad 2019 metais išrinktiems merams ir vicemerams nustatytos algos negali būti mažesnės, nei jų kadencijos pradžioje.
Kaip merų algos skaičiuojamos dabar?
Šiuo metu merų algos siejamos su tuo konkrečioje savivaldybėje gyvenančių žmonių skaičiumi.
- Jei daugiau nei 100 tūkst., mero pareiginės algos koeficientas – 19
- Jei mažiau nei 100 tūkst. mero pareiginės algos koeficientas – 18.
- Šie koeficientai yra dauginami iš pareiginės algos bazinio dydžio, kuris šiais metais siekia 173 eurus.
- Kiekvienam merui skiriamas priedas už ištarnautus valstybei metus.
Šį skaičiavimo būdą KT paskelbė prieštaraujančiu Konstitucijai.
KT neseniai pripažino, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo punktas, kuriame nustatyti savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.
KT nutarime priminė, kad Konstitucijoje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant, be kita ko, į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją.
KT įstatymo nuostatą paskelbus antikonstituciniu, ji nustoja galioti, todėl nutarimo paskelbimą teisės aktų registre Teismas atidėjo iki 2020 metų sausio 2 dienos, kad Seimas spėtų pakeisti atlyginimų skaičiavimo tvarką.
Jei KT to nebūtų padaręs, merai kurį laiką būtų negavę algų, nes būtų dingęs teisinis pagrindas jas mokėti.
K.Masiulis 15min teigė, kad jo parengtos pataisos yra akmuo, į kurį galima atsispirti ieškant naujos atlyginimų nustatymo tvarkos. Jam metodika algas siejant su vidutiniu atlyginimu konkrečioje vietovėje atrodo teisinga, skatinanti merus stengtis pritraukti investicijas, gerinti savivaldybės žmonių gyvenimą.
Jis nuogąstavo, kad už tai atsakinga Vidaus reikalų ministerija į reikalą gali pažiūrėti paprasčiau ir pasiūlyti algas diferencijuoti atsižvelgiant į gyventojų skaičių savivaldybėse, numatant daugiau variantų, nei yra dabartiniame reguliavime.
K.Masiulio parengtos pataisos buvo įtrauktos į antradienio posėdžio darbotvarkę, tačiau pirmadienį besibaigiant darbo dienai iš jos pašalintos.
Seimo teisininkų pataisos nesužavėjo
Pirmadienį pataisas įvertinęs Teisės departamentas pastebėjo, kad analogiško turinio pataisos siūlytos 2014 metais ir tuomet parlamento teisininkai pateikė išvadą, kad savivaldos institucijų veikla savivaldybių teritorijose neturi absoliučios įtakos gyventojų gerovei ir jų darbo užmokesčiui.
„Pavyzdžiui, savivaldybės tarybos įsteigtų sveikatos priežiūros, švietimo ir kitų įstaigų darbuotojams darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytais dydžiais, o savivaldybės teritorijoje veikiančių valstybės institucijų darbuotojų darbo užmokestį nustato įstatymai. Gyventojų gerovė taip pat priklauso ne tik nuo savivaldybių tarybų, rajonų ar miestų merų, merų pavaduotojų veiklos, todėl darbo užmokestį sieti su vidutiniu tos savivaldybės gyventojų mėnesiniu darbo užmokesčiu nėra nei ekonominio nei teisinio pagrindo“, – rašo Seimo teisininkai.
Seimo teisininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš penkerius metus parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas išvadoje pareiškė, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui bei oficialiajai Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai dėl valstybės ir savivaldybių politikų darbo užmokesčio dydžių diferencijavimo.
