Interviu „Vilniaus dienai“, pastebėjus, kad TS-LKD programoje gana griežtai kalbama apie santykius su Rusija, o jis pats šiuo klausimu gana nuosaikus, V.Ušackas teigė, kad programoje itin pabrėžiami du dalykai – konkurencingo Lietuvos ūkio kūrimas ir iššūkiai nacionaliniam saugumui.
„Abu šie klausimai glaudžiai susiję su mūsų ir Rusijos santykiais. Reikia susėsti ir ieškoti atsakymų į tuos klausimus“, – sakė diplomatas.
Jis pridūrė, kad „svarbu plėtoti konstruktyvius, bet principingus santykius su Rusija, turime remtis tiesa, teisingumu ir tais istoriniais klausimais, kurie mums rūpi. Antra vertus, Rusija yra svarbi mūsų prekybos partnerė ir turime su ja konstruktyviai bendradarbiauti“.
Pabrėžęs, kad į darbotvarkę su Rusija yra įtrauktas klausimas dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo, diplomatas teigė nemanantis, jog galima tikėtis, kad žala bus atlyginta šiuo metu.
V.Ušackas sakė nemanantis, kad tokios nuostatos kertasis su konservatorių programa, kur parašyta, kad dialogas su Rusija turi būti „atviras ir principingas, nenugludintas, grindžiamas demokratinėmis vertybėmis, jų neaukojant dėl abejotinų „pragmatinių“ interesų“.
„Nemanau, kad tai kertasi, nes Lietuvos užsienio politikos tikslas - užtikrinti valstybės saugumą ir gerovę. Kaip mes tai realizuosime, priklauso nuo atitinkamo raidos etapo. Mes Rusijos nepakeisime. Galime veikti tik su ES, su ja galime daryti poveikį Rusijos veiksmams. Antra vertus, svarbu jokiu būdu neatsisakant savo vertybių ieškoti konkrečių projektų, kaip bendradarbiauti su Rusija. Taip pat turime atsižvelgti į tai, kad dabartinė Rusija dar nepasiruošusi pripažinti tos skaudžios istorijos, kurią mes su Rusijos žmonėmis išgyvenome“, – kalbėjo kandidatas į ministrus.
Pabrėžęs, kad „į darbotvarkę su Rusija“ yra įtrauktas klausimas dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo, diplomatas teigė nemanantis, jog „galima tikėtis, kad žala bus atlyginta šiuo metu“.
„Reikia atskirti tai, ko siekiame, ir tai, ką dabar realu pasiekti. Manau, šiuo metu daug svarbiau plėsti bendraminčių būrį Rusijoje, dirbti su jaunąja, būsima rusų lyderių karta ir padėti jiems sužinoti tą karčią istorinę tiesą“, – kalbėjo V.Ušackas.
Paklausas, ar nenori erzinti Rusijos dėl okupacijos žalos atlyginimo ir šio klausimo nekels, V.Ušackas atsakė: „Siūlau neerzinti, bet nesakau, kad šį klausimą reikia visiškai pamiršti“.
Pasak dienraščio, konservatorių programoje įrašyta, kad okupacijos žalos atlyginimo ar bent jau atitinkamo sovietų okupacijos laikotarpio įvertinimo klausimą reikia nuolat kelti kiek įmanoma labiau, įvairiais būdais ir lygiais.
Lietuva yra skaičiavusi, jog SSRS okupacijos padaryta žala gali siekti apie 80 mlrd. litų, tačiau šie duomenys nėra labai tikslūs, nes nebuvo nustatyta aiški metodika, kaip turi būti skaičiuojama ši suma.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų.
Sovietų sąjungos teisių perėmėja Rusija į diskusijas šiuo klausimu nesileidžia.
