Teikiamu įstatymo projektu būtų įtvirtinta, kad bibliotekos turėtų teikti tokias modernias paslaugas kaip kultūros paveldo skaitmeninimas, viešos interneto prieigos teikimas, skaitymo skatinimas, gyventojų informacinio raštingumo ugdymas ir pan.
„Tokiu būdu atsirastų galimybė bibliotekoms, kaip neformaliojo švietimo paslaugų teikėjoms, pretenduoti į finansuojamas programas“, – akcentavo kultūros ministras.
Siauras viešųjų bibliotekų veiklos apibrėžimas praktikoje riboja šių įstaigų sistemingos ir tęstinės veiklos galimybes kultūros ir švietimo bei mokslo srityse.
Š.Biručio tvirtinimu, šiuo metu įstatyme bibliotekos apibrėžime akcentuojamos tradicinės su knygų išdavimu susijusios veiklos.
„Siauras viešųjų bibliotekų veiklos apibrėžimas praktikoje riboja šių įstaigų sistemingos ir tęstinės veiklos galimybes kultūros ir švietimo bei mokslo srityse“, – pažymima dokumento aiškinamajame rašte.
Įstatymo projektu taip pat numatoma tikslinti valstybės ir savivaldybės įsteigtų bibliotekų vadovų skyrimo tvarką.
Pagal siūlomas pataisas Lietuvos nacionalinės, apskričių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų (išskyrus Vilniaus universiteto biblioteką) vadovai į pareigas būtų skiriami penkerių metų kadencijai konkurso būdu. Kadencijų skaičius nebūtų ribojamas. Šiuo metu bibliotekų vadovai yra skiriami konkurso būdu, tačiau jų pareigų trukmė nėra ribojama.
Už įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 73 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 4 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.
Preliminari projekto svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 21 d.
