Dabartinės sankcijos yra labai mažos, palyginti su jau anksčiau padidintomis baudomis už kitų gamtos išteklių naudojimo pažeidimus. Jos nepadeda užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų reikalavimų naudojant ir atkuriant miško išteklius, matuojant, klasifikuojant, ženklinant, apskaitant ir priimant į lentpjūves apvaliąją medieną, matuojant nenukirstą mišką. Šiuo metu galiojančios administracinės baudos nepadeda apsaugoti miško žemės nuo neteisėto jos naudojimo (neteisėtų statybų ir kt.), sausinimo griovių, drenažo sistemų, miško kelių ir kitokių miško įrenginių naikinimo arba gadinimo.
Pavyzdžiui, dabar ATPK už neteisėtą miško žemės naudojimą piliečiams numato nuo 250 Lt iki 500 Lt baudą. Tai daugiau simbolinė suma, palyginti su miško įveisimo išlaidomis (4–10 tūkst. Lt) arba Miškų įstatymo numatytomis kompensacijomis už teisėtai kitomis naudmenomis paverstą miško žemę (minimali kompensacija – 12-19 tūkst. Lt). Jeigu Seimas priims pasiūlytas pataisas, neteisėta statyba miško žemėje užtrauks dešimteriopai didesnę baudą – piliečiams nuo 2500 Lt iki 5000 Lt. Už neteisėtą miško žemės naudojimą kitai ne miškų ūkio veiklai piliečiams numatoma nuo 500 Lt iki 1000 Lt bauda.
Gerokai turėtų būti sugriežtintos sankcijos ir už laiku neatkurtą mišką. Dabartinės baudos (1 tūkst. Lt piliečiams) yra apie 4–10 kartų mažesnės, palyginti su išlaidomis miškui atkurti. Pavyzdžiui, 1 ha pušyno atkūrimas vidutiniškai kainuoja 4 tūkst. Lt, ąžuolyno – 10 tūkst. Lt. Dabar šalyje kasmet laiku neatkuriama iki 3 proc. (apie 30–40 ha) kirtaviečių.
Priėmus siūlomas ATPK pataisas, piliečiams, neatkūrusiems miško per Miškų įstatymo nustatytą laiką, bus numatyta triskart didesnė bauda nei dabar – 3 tūkst. Lt už kiekvieną neatkurtą hektarą. Už tokį pakartotinį pažeidimą bus skiriama 4,5 tūkst. litų bauda.
Jeigu Seimas priimtų visas siūlomas ATPK pataisas ir sugriežtintų atsakomybę už miško išteklių naudojimo pažeidimus, sumažėtų pažeidimų skaičius, padidėtų galimybės geriau apsaugoti ir gausinti šiuos išteklius – neįkainojamą šalies turtą.
