Kaip BNS sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, šiuo metu įstatymo projektą derina Vyriausybės teisininkai. „Artimiausiu metu dar neplanuojama jo svarstyti Vyriausybės posėdyje, bet po 2–3 savaičių jis gali būti įtrauktas į darbotvarkę“, – teigė kancleris.
Premjeras Andrius Kubilius yra pažadėjęs, kad iki pavasario sesijos pabaigos šis projektas pasieks Seimą. Pagal Konstituciją Seimo pavasario sesija paprastai baigiama birželio 30 d.
Teisingumo ministerijos parengtame specialiame Kompensacijos už žydų nekilnojamąjį turtą įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos valstybė per dešimt metų sumokėtų 113 mln. litų kompensacijos už negrąžintą žydų nekilnojamąjį turtą. Tai sudaro maždaug trečdalį dabartinės jo vertės.
Numatoma, kad kompensacija turėtų būti pradėta mokėti 2011 m. sausio 1 d. ir baigta 2021 d. kovo 1 d., o pinigai būtų pervedami Vyriausybės paskirtam fondui.
Pervesti pinigai pagal projektą galėtų būti naudojami tik Lietuvos žydų religiniams, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams, Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti.
Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad jų siūlomas kompensacijos dydis – 113 mln. litų – sudaro trečdalį viso žydų bendruomenėms priklausiusio ir išlikusio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės dydžio.
Turto vertė apskaičiuota remiantis Archyvų departamento pateikta archyvine informacija ir Registrų centro turimais masinio vertinimo duomenimis.
Nustatyta, kad kompensacija priklauso už 136 objektus, kurių bendrą vertė siekia 376,98 mln. litų.
Lietuva sutinka atlyginti už išlikusį nacionalizuotą ar kitaip nusavintą žydų bendruomenių turtą, kuris naudotas religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ar labdaros tikslams, išskyrus žemę.
Pagal galiojančius įstatymus Lietuva žydų religinėms bendruomenėms yra grąžinusi tik maldos namus.
Lietuva yra viena iš paskutinių valstybių Europoje, iki šiol neišsprendusių žydų turto grąžinimo klausimo.
