Tokius pasiūlymus darbo grupė pateikė išnagrinėjusi Europos Tarybos (ET) konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos ratifikavimo ir konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje galimybes. Vyriausybė jos išvadas aptarė pirmadienio pasitarime.
„Pagal pateiktą informaciją Vyriausybės pasitarime yra sutarta, kad iki gegužės mėnesio ministerijos pagal savo veiklos sritis pateiks priemonių ir veiksmų planą, pagal kurį jau būtų ruošiamasi ratifikavimui. Kadangi iš tikrųjų šiandienos situacija dar neleistų pilna apimtimi ratifikuoti, tai reiškia, kad pagal konkretų veiksmų planą turime apsispręsti, kokias priemones ir kada įgyvendinam tam, kad pilna apimtimi įgyvendintume tą konvenciją“, – po pasitarimo žurnalistams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Teisingumo ministras Remigijus Šiamšius teigė, kad vienas iš dalykų, kuriuos reikia pasiaiškinti – ar siūlomi reikalavimai nedubliuotų jau esamų.
„Iš principo tai, be abejo, yra nusikaltimai, kurie netoleruotini. Dėl įstatymų pakeitimo tai reikės išanalizuoti, ką dabartiniai įstatymai iš tikrųjų reiškia, ar teisingas yra toks traktavimas, kad dabartiniai teisės aktai neapima šitų dalykų. Ir jeigu neapima, tai iš tikrųjų sankcijų klausimas turės būti nagrinėjamas ir, ko gero, tai turėtų būti kriminalizuojama“, – sakė R.Šimašius.
Anot darbo grupės, norint konvenciją ratifikuoti Lietuvoje, reikia tobulinti teisinį reglamentavimą. Pavyzdžiui, šiuo metu Baudžiamajame kodekse kai kurie pavojingi veiksmai kol kas neįtvirtinti kaip nusikalstami.
Darbo grupė atkreipia dėmesį, kad siekiant ratifikuoti konvenciją, reikės kriminalizuoti naudojimąsi vaikų prostitucija, sąmoningą prieigos prie vaikų pornografijos įgijimą naudojant informacines ir ryšių technologijas, sąmoningą dalyvavimą pornografiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja vaikai, vaikų viliojimą seksualiniais tikslais.
Taip pat Baudžiamajame kodekse kaip nusikalstamas veikas kvalifikuojančius požymius arba sunkinančias aplinkybes reikėtų įtvirtinti, kai nusikaltimą padarė šeimos narys, kartu su vaiku gyvenantis asmuo arba savo valdžia piktnaudžiavęs asmuo, kaltininkas jau anksčiau teistas už tokius pat nusikaltimus.
Anot darbo grupės, reikėtų skirti finansavimą – 300 tūkst. litų – penkių psichologų pareigybių steigimui visuose apygardos teismuose.
„Tai ypatingai aktuali ir skubaus sprendimo reikalaujanti, ne vienerius metus įvairiuose lygmenyse nagrinėta problema“, – teigiama išvadose.
Jose siūloma teisės aktais įtvirtinti, jog profesijas, kurių atstovams nuolat tenka bendrauti su vaikais, galėtų įgyti tik tie asmenys, kurie nebuvo teismo pripažinti kaltais už vaikų seksualinį išnaudojimą ar seksualinę prievartą.
Taip pat rekomenduojama drausti dirbti darbą, susijusį su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu asmenims, kurie teisti už nusikaltimus vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui, ne tik jų teistumo laikotarpiu, kaip įtvirtinta dabar, o nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo.
Be kitų pastabų ir pasiūlymų, darbo grupė nurodo, jog reikėtų gerinti policijos pareigūnų pasirengimą atlikti baudžiamojo proceso veiksmus su nepilnamečiais teisės pažeidėjais ir nukentėjusiais nepilnamečiais, taip pat tobulinti mokytojų kompetencijas mokinio saugos ir lytiškumo ugdymo, lytinio švietimo, seksualinio išnaudojimo prevencijos srityje.
„Dalis mokytojų neturi pakankamai kompetencijų (žinių, gebėjimų) perteikti teorines žinias lytiškumo klausimais, nėra tinkamai parengti kvalifikuotai teikti visapusišką ir išsamią informaciją tokiomis jautriomis ir diskutuotinomis temomis, jų metodinis pasirengimas taip pat nėra pakankamas sėkmingam paauglių rengimui šeimai ir lytiškumo ugdymui“, – teigiama išvadose.
