„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2016 01 30

Siūloma nustatyti, kad atmesti skundą dėl nesantaikos būtų galima tik su žurnalistų inspektoriaus išvada

Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė siūlo nustatyti, kad skundą dėl nesantaikos skatinimo kaip nepagrįstą prokuroras galėtų atmesti tik turėdamas atitinkamą žurnalistų etikos inspektoriaus išvadą.
Marija Aušrinė Pavilionienė
Marija Aušrinė Pavilionienė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Seimo narė Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK) siūlo papildyti nuostata, kad „atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį galima tik tuo atveju, jei žurnalistų etikos inspektorius pateikia išvadą, kad skunde, pareiškime ar pranešime nurodytuose faktuose nėra jokių nesantaikos skatinimo požymių“.

Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato atsakomybę už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Pagal jį iki dvejų metų laisvės atėmimu gali būti baudžiamas tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Dabartinė BPK redakcija numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi.

Pasak parlamentarės, šiuo metu dažniausiai patys pareigūnai nusprendžia, ar viešai paskelbta informacija – skatinanti diskriminaciją, kai tuo tarpu kompetenciją tai padaryti turi tik žurnalistų etikos inspektorius, kaip nustatyta Visuomenės informavimo įstatyme.

Pagal jį, žurnalistų etikos inspektorius, vadovaudamasis ekspertų išvadomis, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Pasak A.M.Pavilionienės, nors tokia teisė išskirtinai suteikta žurnalistikos inspektoriui, ikiteisminio tyrimo praktikoje dėl nesantaikos kurstymo ikiteisminio tyrimo pareigūnai dažnai nesikreipia dėl išvados ir patys priima sprendimą, ar paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką.

Aiškinamajame rašte sakoma, kad pataisas parengti paskatino asmenų ir nevyriausybinių organizacijų skundai, ir reikia pašalinti „spragą BPK, sudarančią galimybes ikiteisminio tyrimo pareigūnams savavališkai prisiskirti sau Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų