Pasiūlymą kelio atkarpą Lietuvoje oficialiai pavadinti „Baltijos keliu“ šią savaitę pateikė europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jis taip pat pakvietė Vyriausybę kreiptis į kolegas Latvijoje ir Estijoje su siūlymu priimti analogiškus sprendimus.
„Europoje yra labai paplitęs šitas dalykas - kelių pavadinimai su istorinėmis prasmėmis arba pažymint kažkokius ypatingus įvykius“, - BNS sakė P.Auštrevičius.
Jo manymu, Lietuvos Vyriausybė savo ruožtu sprendimą galėtų priimti dar iki Baltijos kelio 25-mečio minėjimo rugpjūčio 23-ąją.
Kaip BNS nurodė Vyriausybės spaudos tarnyba, ministro pirmininko nuomone, šis pasiūlymas yra „graži ir svarstytina idėja“.
„Kitą savaitę premjeras Rygoje drauge su Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovais minės Baltijos kelio 25-ąsias metines ir šią idėją ketina aptarti su kaimyninių šalių ministrais pirmininkais“, - teigiama tarnybos atsakyme.
1989 metų rugpjūčio 23 dieną surengtas Baltijos kelias buvo skirtas paminėti 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktą tarp nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, pagal kurį Baltijos šalys atiteko SSRS įtakai. Tuomet apie 2 mln. lietuvių, latvių, estų išėjo susikibo rankomis sujungdami Vilnių, Rygą, Taliną ir taip pademonstruodami tvirtą ryžtą būti laisvi.
Kultūros paveldo departamentas (KPD) praėjusį mėnesį pranešė, kad į Kultūros vertybių registrą įtraukta per 30 Baltijos kelią žyminčių ženklų vietų, joms suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo.
„Nuo Vilniaus į šiaurę per visą Lietuvą pažirusioms Baltijos kelio ženklų vietoms teisinė apsauga suteikta dėl jų istorinės vertės. Jos žymi 1989 m. rugpjūčio 23 d. vykusios akcijos, simbolizavusios Pabaltijo tautų solidarumą ir ryžtą būti nepriklausomomis, vietą. Apie tai pasaulis išgirdo kaip apie Baltijos kelią“, - nurodė KPD.
Baltijos kelias yra įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė. 2009 metais UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.
