Pasak parlamentaro, dabar įstatyme nenustatyta, kaip karo prievolininką informuoti apie šaukimą, jei nurodymo atvykti į karo prievolės centrą jam nepavyko įteikti asmeniškai ar šeimos nariams, taip pat įstaigoms, kurios susiję su prievolininku darbo, mokslo ir studijų teisiniais santykiais.
Pasak parlamentaro, dabartiniai duomenys šokiruoja – į karo prievolės centrus neatvyko beveik trečdalis prievolininkų, todėl jis siūlo įtvirtinti pareigą šauktinio amžiaus jaunuoliams patiems domėtis, ar jų nėra tarp karo prievolininkų.
Į karo prievolės centrus pernai neatvyko 11 tūkst. potencialių šauktinių iš 36 tūkst. 825 asmenų, patekusių į šaukiamųjų sąrašus.
„Jie turi pereiti visas atrankas, pasitikrinti sveikatą, o jų paprasčiausiai nėra – ir viskas. Čia didelė dalis problemos yra mūsų judrus gyvenimo būdas, nes didelė dalis yra užsienyje, bet kai paaiškėjo skaičiai, mane pribloškė, aš nemaniau, kad tokiu dideliu mastu tiek daug žmonių neranda“, – BNS sakė V.A.Matulevičius.
Jis siūlo įstatyme įrašyti pareigą karo prievolininkams internete sekti Krašto apsaugos ministerijos svetainėje skelbiamus šauktinių sąrašus, o viešą paskelbimą juose laikyti nurodymu atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario teigimu, dabartinis reglamentavimas karo prievolininkui suteikia galimybę išvengti nurodymo atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ir tokiu būdu „išsisukti nuo konstitucinės pareigos bei likti nenubaustam“.
Aiškinamajame rašte parlamentaras pateikia preliminarius KAM skaičiavimus, kad į karo prievolės centrus pernai neatvyko 11 tūkst. potencialių šauktinių iš 36 tūkst. 825 asmenų, patekusių į šaukiamųjų sąrašus. Apie 6 tūkst. karo prievolininkų deklaravo išvykimą į užsienio valstybę, iš jų apie 2300 nenurodė jokių kontaktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima išsiųsti šaukimo nurodymą.