„Rusijos politinį, ekonominį ir karinį spaudimą neva ginant savo interesus, o interesus jie visada sugalvos, galime įvardinti kaip rizikos veiksnį Lietuvos saugumui ir šis spaudimas turi tendencijos didėti“, – kalbėdamas apie reikmę peržiūrėti Nacionalinio saugumo strategiją BNS sakė tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas.
Tokių svarstymų jau ėmėsi ir aukščiausi kaimyninės Latvijos vadovai, penktadienį besirenkantys į šios šalies prezidento šaukiamą neeilinį Nacionalinio saugumo tarybos posėdį. Latvijos gynybos ministras Vinetas Veldrė penktadienį teigė, jog kilus kariniam Gruzijos ir Rusijos konfliktui Latvija turi peržiūrėti kai kurias gynybos politikos ir nacionalinio saugumo politikos detales.
Teisininkas D.Žalimas apgailestavo, kad Lietuvos „politinis elitas nėra subrendęs nacionalinio saugumo problemoms spręsti, užtenka pažiūrėti kiek politinių partijų domisi krize Gruzijoje“.
„Mes elgiamės, kaip provincijos valstybė“, – sakė D.Žalimas.
Tuo metu, Lietuvos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) vadovaujantis socialliberalas Alvydas Sadeckas nemano, kad reikia imtis kardinalių veiksmų stiprinant Lietuvos nacionalinį saugumą.
Anot socialliberalo, „reikėtų pildyti ir kažką patikslinti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme ir nacionalinio saugumo strategijoje, pavyzdžiui, kalbant apie kibernetines atakas“.
Kai kuriuos opozicinių partijų siūlymus reaguojant į įvykius Gruzijoje NSGK pirmininkas A.Sadeckas vadino per daug kardinaliais, pagrįstais emocijomis, neadekvačiais ir neapgalvotais.
Socialliberalas teigė, kad reikia „baigti pūsti grėsmes ten, kur jų nėra, ir daužyti tarnybas, tokias kaip Valstybės saugumo departamentas“.
NSGK, anot A.Sadecko, artimiausiu metu nesiruošia rengti posėdžių: „Mes ateinantį trečiadienį planuojame važiuoti į Briuselyje vyksiantį Užsienio reikalų komitetų ir Gynybos ir nacionalinio saugumo komitetų pirmininkų pasitarimą dėl Gruzijos. Po to ir bus sprendžiama, ką daryti toliau“.
A.Sadecko atstovaujama valdančioji Naujoji sąjunga (socialliberalai) iki šiol nepareiškė jokios pozicijos dėl įvykių Gruzijoje.
2005 metais Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje pažymima, kad Lietuva „siekia stiprinti tarpusavio pasitikėjimą su Rusijos Federacija tarptautinio saugumo srityje“.
„Lietuvos Respublika naudojasi daugiašalių ginklų kontrolės bei pasitikėjimą ir saugumą skatinančių priemonių teikiamomis galimybėmis, įgyvendina dvišales su Rusija sutartas pasitikėjimą ir saugumą skatinančias priemones, imasi vienašališkų saugumo ir gynybos politikos atvirumo Rusijai ir kitoms kaimynėms veiksmų“, – rašoma šiuo metu galiojančioje nacionalinio saugumo strategijoje.
Čia pat nurodoma, kad Lietuva remia daugiašales iniciatyvas, skirtas įtraukti Rusiją į glaudesnį praktinį bendradarbiavimą su NATO bei ES, ir pati aktyviai jose dalyvauja.
Lietuva bendradarbiauja su Rusija užtikrindama jos karinį tranzitą į Kaliningrado sritį ir iš jos per Lietuvos teritoriją abipusiškai priimtinais ir teisiškai reglamentuotais būdais.
NSGK narės Rasos Juknevičienės nuomone, iš esmės būtina peržiūrėti Lietuvos gynybos strategiją, nes dabartinė yra klaidinga.
Anot konservatorės, Lietuva turėtų apmokyti visuomenę gintis, kelti klausimą dėl NATO bazių sukūrimo Baltijos šalyse, pertvarkyti Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą.
Be to, R.Juknevičienės teigimu, būtina didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris šiuo metu nesiekia 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Tai, kad Lietuva visą dėmesį sukoncentravo į dalyvavimą tarptautinėse misijoje ir praktiškai atsisakė visuomenės rengimo krašto gynybai, nebūtinai šauktinių forma, yra didžiausia klaida“, –BNS tvirtino R.Juknevičienė.
Anot jos, NATO turėtų persvarstyti savo grėsmes: „NATO įvardijo grėsmėmis vien tik terorizmą ir dar kai kurias. O šito regiono, kuris irgi yra NATO dalis, grėsmės yra skirtingos negu tos, kurios yra JAV, Prancūzijoje ar Vokietijoje“.
Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas liberalas Algis Kašėta taip pat teigė, jog Lietuvai pirmiausia reikėtų rimtai peržiūrėti gynybos planus ir nesikoncentruoti vien į tarptautines operacijas, dėl ko susilpnėja vidaus gynyba.
„Mūsų tikslas – pasinaudojus šia situacija priversti ES didžiųjų valstybių politikus peržiūrėti savo strategijas ir planus Rusijos atžvilgiu“, – tvirtino A. Kašėta.
Tačiau kalbėdamas apie galimą Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos peržiūrėjimą parlamentaras BNS teigė, kad „pakeitimų nebus, nes strategijos gairės pakankamai aiškios ir pavojų mes visada matėme ir dar ilgai matysim iš tokios Rusijos, kokia ji yra šiandien“.
Teisininko D.Žalimo teigimu, „Rusija grįžta prie seniai išbandytų Šaltojo karo metodų“.
„Buvo rezoliucija dėl nedraugiškos Lietuvos politikos Rusijos atžvilgiu, ten buvo pakankamas „kaltinimų sąrašas“... Be to, prisidėti gali Gruzijos rėmimas. Gali netenkinti tranzitas per Lietuvą. Rusija yra šalis, kuri norėdama paspausti kaimynus, įsikišti į vidaus reikalus visada priežastį kokią nors sugalvos“, – sakė D.Žalimas.
Teisės specialistas, kaip galimą nacionalinio saugumo sustiprinimo priemonę, įvardino JAV priešraketines bazes.
„Jeigu nepavyktų JAV susiderėti su lenkais dėl priešraketinės gynybos bazės, tai Lietuvai būtų tikslinga pasiūlyti savo teritoriją“, – sakė D.Žalimas.
