Nacionalinė alternatyvų ir probacijos sistemos pertvarka būtų vykdoma, atsižvelgiant į pasiteisinusią kitų šalių ir mokslinių tyrimų išvadas.
„Bausmių sistema turi būta susieta su veiksminga nuteistųjų resocializacija, kuri padėtų nusikaltimą padariusiam žmogui rasti darbą, adaptuotis visuomenėje, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Tai, kad dabartinė bausmių sistema nepateisina lūkesčių. liudija statistiniai duomenys – Lietuva užima pirmaujančias pozicijas pagal įkalintųjų ir pakartotinus nusikaltimus padariusių asmenų skaičių“.
Pasak teisingumo ministro, šiuo metu Lietuvoje vykdoma baudžiamoji politika yra gerokai griežtesnė nei kitose Europos Sąjungos valstybėse – 100 tūkst. gyventojų tenkantis kalinių skaičius ES vidurkį viršija beveik du kartus, ir net 62 proc. įkalinimo įstaigose esančių nuteistųjų, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Mūsų šalyje įkalinimo bausmės skiriamos maždaug trečdaliui nuteistųjų, kai pavyzdžiui, Prancūzijoje – maždaug 18 proc., Lenkijoje – 9 proc., Vokietijoje – 5 proc. nuteistųjų. Tai lemia didelius socialinius ir ekonominius kaštus, nes išlieka padidinta recidyvo rizika – net 80 proc. nuteistųjų išeina į laisvę be probacijos priežiūros.
„Tyrimai rodo, kad alternatyvos laisvės atėmimo bausmei ir probacija yra veiksmingesnės priemonės, tikintis, kad teisti asmenys daugiau nebenusikals. Todėl Vyriausybė įgyvendina ambicingą tikslą – sukurti ir plėtoti efektyvią alternatyvų laisvės atėmimui ir probacijos sistemą, orientuotą į asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą ir nuteistojo resocializaciją“, – pažymi teisingumo ministras E. Jankevičius.
Ministro teigimu, gerai besielgiantiems nuteistiesiems reikia sudaryti palankesnes sąlygas anksčiau išeiti į laisvę – į probacijos pareigūnų priežiūrą. Kriminologai atkreipia dėmesį, kad tokie asmenys greičiau susiranda darbą, keičia gyvenimo būdą, rečiau pakartotinai nusikalsta
Teisingumo ministerijos parengtose pataisose numatoma dažniau taikyti probaciją – bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį paleidimą ir laisvės atėmimui alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą bei baudžiamojo poveikio priemones, pavyzdžiui, įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Probacijos taikymas būtų praplėstas ir arešto bausme nuteistiems asmenims. Šie asmenys probacijos metu būtų intensyviai prižiūrimi elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir tai prilygtų areštui namuose. Kartu būtų panaikintos sąlygos atlikti areštą komfortiškai – poilsio dienomis, per atostogas.
Siūloma supaprastinti lygtinio paleidimo taikymą gerai besielgiantiems nuteistiesiems, numatant galimybę paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kai jie bus atlikę didesnę dalį – tris ketvirtadalius bausmės.
Taip pat siūloma efektyviau vykdyti paskirtas bausmes ir plačiau panaudoti elektroninio stebėjimo priemones, taikyti elgesio pataisos programas, pataisos įstaigose bausmę atliekančius asmenis įtraukti į integracijos į visuomenę procesus, pasitelkti į pagalbą nevyriausybines organizacijas.
Tikimasi, kad šias pataisas priėmus Seime, iki 15 proc. gali sumažėti nesunkius nusikaltimus padariusių kalinių skaičius.
