Šios draugijos narys, Rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius pristatė pasiūlymą panaikinti eismą dviejose iš keturių su aikšte besiribojančių gatvių, sujungiant aikštę su Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia bei namais priešais šią bažnyčią.
„Istoriškai susiklosčiusi aikštės schema ir tas žiedinis apvažiavimas apie aikštę – pasaulyje nėra taip priimta, kad aplink aikštę važinėtų automobiliai. Todėl reiktų sumažinti gatves ir aikštę sujungti su pastatais“, – KAUET posėdžio metu kalbėjo K.Ignatavičius.
Draugijos pateiktuose architektams pasiūlymuose taip pat rekomenduojama suformuoti aikštės centrą: dabar vienintelis nuolatinis joje esantis galimas traukos objektas – nuošalus fontanas.
„Vidurys aikštės visad buvo naudojamas kaip vieta, apie kurią sukasi veiksmas ir tai yra labai svarbu, nes aikštė – ne stadionas, tai vieta, kur turi būti akcentas, apie kurį buriasi žmonės“, – kalbėjo K.Ignatavičius.
Tiesa, toks aikštės pertvarkymas neleistų joje vykti dideliems renginiams tačiau, draugijos atstovo nuomone, čia jiems ir nevieta: pagrindinėje Kauno senamiesčio aikštėje draugijos nariai norėtų matyti daugiau smulkių renginių.
Kol kas nėra aišku, ar kas nors iš šių pasiūlymų bus įgyvendinta. KAUET rinkosi svarstyti Rotušės aikštės vizijos konkurso sąlygų – tikimasi, kad šio konkurso nugalėtojo projektą pavyks įgyvendinti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansavimo 2014-2020 metais.
„Aišku, aš pirmiau vis tiek matyčiau Laisvės alėją“, – paklaustas apie galimybę pradėti realią Rotušės aikštės rekonstrukciją, atsakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Jis abejoja galimybe centrinės miesto pėsčiųjų gatvės rekonstrukciją pradėti be minėtųjų 2014-ųjų metų.
„ES pinigai skirstomi periodais, kas šešerius metus, o dabar sutaupytos lėšų nuo kitų projektų nesiekia pusės milijono. Ką reiškia įsivelti į Laisvės alėjos statybos darbus, jeigu vienas etapas – vidutiniškai 12-16 milijonų. Tiek skolintis ir laukti, kol ateis kitas periodas, būtų avantiūrizmas“, – kalbėjo meras.
