Ministerija nurodo, kad pataisas lėmė „stiprėjanti autoritarinių ir demokratinių valstybių priešprieša“. Pasak susisiekimo ministerijos kanclerio Ramūno Dilbos, norima efektyviau užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.
„Norime detaliau reglamentuoti ir patikslinti įstatymo nuostatas dėl investuotojų ir sandorių patikros“, – komentare BNS teigė R.Dilba.
Įstatymą siūloma papildyti nuostata, jog komisija turėtų įvertinti, ar iš sandorio gautinomis pajamomis gali būti remiami autoritariniai režimai, be to, iki galutinio komisijos sprendimo sandoris negalėtų būti sudarytas, o kitu atveju privalės būti sustabdytas.
Komisijai taip pat norima suteikti teisę pateikti ne tik išvadas bei rekomendacijas, bet ir įpareigojimus.
Be to, institucijų, teikiančių išvadas komisijai, sąrašą norima papildyti Krašto apsaugos ministerija.
Pagal įstatymą komisija tikrina Lietuvos ar užsienio investuotojus, siekiančius veikti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, taip pat strateginių įmonių sandorius, jei jie viršija 10 proc. jos pajamų, – ar jie atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Komisija pernai gruodį „Lietuvos geležinkelių“ ir į JAV sankcijų sąrašą įtrauktos „Belaruskalij“ sutartį pripažino kaip neatitinkančią nacionalinio saugumo interesų, todėl Vyriausybė sausį nurodė ją nutraukti. Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška neteko posto ir dėl to, jog 2018 metais nesikreipė į komisiją dėl būsimo sandorio su „Belaruskalij“, o pernai rudenį – dėl sutarties pakeitimų, pagal kuriuos Baltarusijos įmonė pervedė avansą už paslaugas po gruodžio 9-osios, kai įsigaliojo JAV sankcijos „Belaruskalij“.
Komisija, be to, tikrino dar nemažai įmonių, prašiusių, kad „Lietuvos geležinkeliai“ vežtų „Belaruskalij“ trąšas po vasario 1-osios, kai jų tranzitas per Lietuvą nutrūko.
