Seime užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma asmenvardžius pagrindiniame asmens dokumento lape rašyti ir kitais lotyniško šrifto rašmenimis, o papildomame lape – tik lietuvišku šriftu, teigiama pranešime spaudai.
„Tokiu būdu būtų pasiektas geresnis sprendimas – šalies gyventojai, kurių vardai bei pavardės rašomi kitais nei vartojami Lietuvoje lotyniško pagrindo rašmenimis, galėtų turėti neiškraipytus asmenvardžius, o kartu išliktų jų vardų bei pavardžių lietuviškasis variantas, įrašytas gretimame lape“, – komentuoja vienas iš projekto iniciatorių Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius.
Jei liberalų siūlymas būtų patvirtintas, pagrindiniame asmens dokumento lape būtų galima asmenvardžius rašyti ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, o antrajame dokumento lape – sulietuvintus asmenvardžius. Kitomis nei vartojamos lietuvių kalboje lotyniško pagrindo raidėmis pavardė būtų įrašoma į dokumentus tik tada, jei ji šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje, pavyzdžiui, gimimo liudijime.
„Asmenvardis yra unikalus konkretaus žmogaus tapatybės žymuo. Būtent todėl vienoje valstybėje kaip nors pakeičiant prigimtinį jo vardą ar pavardę gali būti ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ir sudaroma sunkumų asmeniui keliaujant iš vienos valstybės į kitą darbo, mokslo ar kitais tikslais. Kartu atsisakymas suteikti nepakeistą sutuoktinio ar vieno iš tėvų pavardę pažeidžia teisę į bendrą šeimos pavardę“, – teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dalia Kuodytė.
Pasak jos, šiuo metu Seime yra užregistruoti keli Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektai, siūlantys įvairius problemos sprendimo būdus. Detaliai išnagrinėjus juos visus ir atsižvelgus į visas grėsmes bei siekiamybes galų gale būtų galima išspręsti daug diskusijų visuomenėje sukėlusį klausimą.
