Pasak BNS kalbintų teisės ekspertų, nors fizinių asmenų bankroto įteisinimas Lietuvoje apskritai yra neišvengiamas, bet Seime užregistruotas projektas turi daug spragų, dėl kurių valstybėje gali būti destabilizuota ekonominė apyvarta, o skolų turintys žmonės realiai esą negalėtų pasinaudoti nauda, kurią būsiant skelbia politikai.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros vedėjas doc. dr. Vytautas Mizaras itin kritiškai įvertino projekto nuostatą, pagal kurią bankroto byla negali būti keliama, jeigu nuo bankroto proceso pabaigos nėra praėję daugiau kaip penkeri metai.
„Vadinasi, teoriškai galima manyti, kad fizinis asmuo galėtų kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kas penkerius metus. Toks siūlymas vertintinas ypač kritiškai, nes tai iš esmės galėtų destabilizuoti ekonominę apyvartą ir skatinti neatsakomybę už prisiimamas prievoles ir netgi bendrąja prasme už savo veiksmus“, – BNS sakė V.Mizaras.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą Seime kovo mėnesį užregistravo opozicinėms frakcijoms priklausantys parlamentarai. Seimo nariui Petrui Gražuliui surinkus 50 parlamentarų parašų, Seimo vadovybė pažadėjo projektą įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę. Finansų ministerija fizinių asmenų bankroto įteisinimą siūlo atidėti, nes dabar toks žingsnis gali sukelti pavojų finansų sistemos stabilumui.
Šiuo metu Lietuvoje bankrutuoti gali tik juridiniai asmenys, o fiziniai asmenys privalo vykdyti savo turtinius įsipareigojimus iki gyvenimo pabaigos. Pasak VU TF lektoriaus, advokato dr. Rimanto Simaičio, šiuo aspektu Lietuva atsilieka nuo kitų Europos valstybių.
„Europos valstybių kontekste Lietuva atrodo vis labiau neišvystyta šiuo požiūriu, nes net Rytų valstybės, tokios kaip Rusija ar Ukraina, turi fizinių asmenų bankrotą“, – BNS sakė R.Simaitis.
Teisininko teigimu, fizinių asmenų bankroto įteisinimą skatina ir 2000 metų Europos Bendrijų reglamentas dėl bankroto bylų, kuris, nors tiesiogiai ir nenumatydamas prievolės įteisinti šį institutą, leidžia teigti, kad pagal ES teisyną fizinių asmenų bankrotas yra reikalingas.
„Atsižvelgiant į ES teisę ir kaimyninių šalių patirtį, galima teigti, kad šia prasme fizinių asmenų bankroto įteisinimas yra neišvengiamas“, – sakė R.Simaitis.
Kita vertus, teisės ekspertai pabrėžia, kad reglamentuojant fizinių asmenų bankrotą daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ne tik skolininkų, bet ir kreditorių interesų apsaugai, o pateiktame įstatymo projekte to pasigendama.
„Siekiant įtvirtinti fizinių asmenų bankrotą, reiktų bankrotą traktuoti kaip naujų galimybių, skirtų spręsti nemokumo problemas, sukūrimą. Turėtų būti siekiama ne skatinti skolininko turto likvidavimo procedūros taikymą, t. y. atleidimą nuo neapmokėtų skolų dalies, o daugiau dėmesio skirti kreditorių interesų apsaugai“, – sakė V.Mizaras.
R.Simaičio teigimu, tinkamas fizinių asmenų bankroto sureglamentavimas kreditoriams būtų netgi labai naudingas.
„Bankroto procedūros kartais gali būti sutapatinamos su kreditorių konkurencijos ar konkurso dėl nemokaus skolininko turto procedūromis. Nesant fizinio asmens bankroto įteisinimo, gali suveikti principas – kas pirmesnis, tas gudresnis. Tai nėra civilizuota, sąžininga ir neatitinka asmenų lygiateisiškumo principų“, – sakė R.Simaitis.
Civilinės teisės specialistai pažymi, kad nuo prievolių turėtų būti atleisti tik tie skolininkai, kurių sąžiningumu nėra abejojama, todėl įstatymo projekte paliktas vos trejų metų terminas įgyvendinti asmens mokumo atkūrimo planą nėra pakankamas.
„Nuo piktnaudžiavimo atgrasytų tai, kad atleidimas nuo skolų būtų taikomas ne automatiškai, o tik praėjus tam tikram laiko tarpui, kai fizinis asmuo pademonstruos, kad jis sąžiningai bando kiek galėdamas atiduoti skolas. Airijoje toks terminas yra 12 metų. Žmogus, žinodamas, kad 12 ar bent 5–6 metus bus stebimas ir turės sąžiningai atidirbinėti skolas, galbūt taip nesiverš bankrutuoti“, – sakė R.Simaitis.
Teisininko nuomone, dėl nesąžiningų atvejų įteisinus fizinio asmens bankrotą kartais baiminamasi nepagrįstai, užmirštant, kad ir dabartinė situacija gali skatinti piktnaudžiavimą.
„Lietuvoje dėl teismų praktikos ir apskritai žmonių kūrybiškumo atsiranda įvairios formos, kaip fiziniai asmenys susigalvoja „apsivalyti“ nuo skolų. Viena iš formų, kuri yra tarsi legalizuota, yra individualių įmonių bankrotas, kuris dažnai reiškia kartu ir savininko skolų nurašymą. Dabar sklinda tokios kalbos, raginančios steigti individualią įmonę, kad po kelių mėnesių būtų galima subankrutuoti“, – sakė R.Simaitis.
Vertinant fizinių asmenų bankroto modelį, daug diskusijų kelia klausimas, kokiems asmenims leisti bankrutuoti – tik verslu užsiimantiems fiziniams asmenims ar visiems žmonėms.
Anot V.Mizaro, situacija Europos šalyse yra nevienoda – pavyzdžiui, Slovėnijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje fizinių asmenų bankrotas taikomas tik verslu užsiimantiems fiziniams asmenims, o Anglijoje ir Vokietijoje – visiems fiziniams asmenims. Teisininko teigimu, neigiamų padarinių gali turėti abu variantai.
„Tarkim, verslu užsiimančių fizinių asmenų, lyginant su vartotojais, skolos paprastai bus didesnės, ir, tuo pačiu, jų kreditorių nuostoliai gali būti didesni. Todėl, viena vertus, atrodytų, kad tai gali turėti neigiamos įtakos ekonominei padėčiai, ir, galima manyti, kad dėl to pirmiausiai būtent verslininkams turėtų būti taikomos bankroto procedūros, siekiant atstatyti mokumą, arba, nesant tokios galimybės, likviduoti turtą. Bet, kita vertus, vartotojų nemokumas turi įtakos perkamajai galiai, kas gali sąlygoti tam tikrą grandininę reakciją: tai daro neigiamą įtaką paklausai, o kartu ir makroekonominei padėčiai“, – sakė V.Mizaras.
Vis dėlto, teisininko vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad toks institutas pradėtas svarstyti ekonominio sunkmečio metu, drastiškas bankroto taikymas visiems fiziniams asmenims galėtų daugiau turėti neigiamybių, negu kad teigiamų efektų, turint omenyje kreditorių interesus.
Vertindami Seime užregistruotą projektą, teisininkai įžvelgia daug spragų, dėl kurių įstatymo taikymas būtų problematiškas. Anot R.Simaičio, pagal pateiktą projektą deklaruotas siekis apsaugoti fizinį asmenį gali virsti niekais, jeigu kreditorius bus protingas.
„Vienas pavyzdys – bankroto byla turėtų būti nutraukiama, jeigu pradedamas bet koks ikiteisminis tyrimas. Protingas kreditorius gali paduoti pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo. Tyrimas dažniausiai pradedamas, nes tam pakanka tik kažkokių požymių. Taip bus galima nutraukti bet kokią bankroto bylą“, – sakė R.Simaitis,
Teisininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal projektą fizinio asmens bankroto prieinamumas yra labai sudėtingas.
„Norėdamas pateikti dokumentus, žmogus turės samdytis konsultantus, mokėti pinigus. Tai reiškia, kad asmuo, norintis sąžiningai bankrutuoti, iš tiesų negalės bankrutuoti, nes negalės paruošti visų dokumentų“, – sakė R.Simaitis.
V.Mizaras pastebėjo, kad projekte taip pat nėra reguliuojamas įstatymo taikymas laiko atžvilgiu – nėra aišku, ar bankroto byla galės būti keliama ir tų nemokių skolininkų atžvilgiu, kurių nemokumas atsirado iki įstatymo įsigaliojimo, ar tik po įstatymo įsigaliojimo atsiradus nemokumui.
VU TF Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros vedėjas taip pat siūlo pagalvoti, ar nereiktų pasekti Vokietijos pavyzdžiu ir numatyti privalomos ikiteisminės nemokumo sprendimo tvarkos.
„Galima svarstyti galimybę, pavyzdžiui, iš pradžių parengti skolų sureguliavimo planą, suderinti su kreditoriais, ir tik per tam tikrą laiką nepavykus jo vykdyti arba nevykdant jo būtų galima inicijuoti bankroto bylos iškėlimą teisme, ir tada spręsti skolų ir turto likvidavimą“, – svarstė V.Mizaras.
Teisininkai pripažįsta, kad geriausias laikas įteisinti fizinio asmens bankrotą jau praleistas, o dabar suderinti interesus bus labai sunku.
„Pražiopsojome laiką, kada galėjome ramiai nusistatyti optimalų modelį, kuris galėtų atlaikyti krizės iššūkius. Dabartinė situacija labai įtempta – daug nepasitenkinimo, baimių. Dabar subalansuoti ir racionaliai suderinti interesus yra labai sudėtinga“, – svarstė R.Simaitis.
