Kritiniu metu, kai Lietuvoje demografinė krizė tik gilėja, atlyginimų augimas viršija produktyvumo augimą, o garsios užsienio kapitalo gamybos bendrovės traukiasi iš Lietuvos, atsakingos valdžios prioritetas turėtų būti didinti šalies konkurencingumą, o ne elgtis atvirkščiai, įsitikinę investuotojai.
Verslo atstovai sunerimę, jog Seimo nariai pataikauja miniai ir linksta priimti ne į pažangą, bet į praeitį orientuotą Darbo kodeksą. Priimti tik dalį Prezidentės pasiūlymų neleidžia procedūros, todėl investuotojai pabrėžia, kad parlamentarų laukia kritinis sprendimas. Jis lems, ar verslas bus suinteresuotas ir toliau dirbti bei kurti darbo vietas Lietuvoje, ar bus priverstas ieškoti galimybių kitose šalyse ir iškelti veiklą iš šalies, kaip neseniai jau padarė ne viena garsi tarptautinė bendrovė.
Žala jau daroma
Net 86 proc. investuotojų sako, kad jiems didžiausias iššūkis Lietuvoje yra darbo santykių reguliavimas.
„Reguliariai apklausiame investuotojus, kaip jie vertina verslo sąlygas Lietuvoje. Užsienio kapitalo įmonių vadovai giria mūsų infrastruktūrą, darbščius žmones, tačiau kaskart girdime vis tą patį priekaištą – iš sovietmečio paveldėtiems darbo santykiams trūksta lankstumo. Šiemet atlikto tyrimo duomenimis, net 86 proc. investuotojų sako, kad jiems didžiausias iššūkis Lietuvoje yra darbo santykių reguliavimas“, – komentuoja Rūta Skyrienė, didžiausius ir aktyviausius investuotojus į šalies ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
Pasak jos, užuot sprendusios problemas, į kurias darbo vietų kūrėjai atkreipia dėmesį jau gerą dešimtmetį, Seimui siūlomos priimti Darbo kodekso pataisos padėtį dar labiau komplikuos.
„Tiesą sakant, žala Lietuvos investiciniam klimatui jau daroma. Tarptautinė investuotojų bendruomenė atidžiai stebi šalyje vykstančius procesus, ir žinia apie nesusipratimu virstančią reformą sklinda gana plačiai“, − pabrėžia asociacijos vadovė.
Kyla visiškai pagrįstų nuogąstavimų, kad jei bus įteisintas Prezidentės siūlomas darbo santykių reguliavimas, Lietuva ilgam gali dingti iš potencialių investuotojų akiračio.
R.Skyrienė atkreipia dėmesį, kad investuotojų lūkesčiai dėl galimybių tęsti bei plėsti veiklą Lietuvoje iki šiol buvo teigiami, juos atspindintis investuotojų pasitikėjimo indeksas nuosekliai augo. Optimizmą didele dalimi lėmė manymas, kad valstybė ryšis priimti reikalingus sprendimus. „Jų laukė ir užsienio verslo kompanijos, kurios ilgai rengėsi ir svarstė galimybes perkelti gamybą į Lietuvą. Kyla visiškai pagrįstų nuogąstavimų, kad jei bus įteisintas Prezidentės siūlomas darbo santykių reguliavimas, Lietuva ilgam gali dingti iš potencialių investuotojų akiračio“, − sunerimusi investuotojų atstovė.
Susidomėjimą Lietuva gali prarasti ne tik tie, kurie čia dar neįžengė. Kaip parodė šių dienų aktualijos, tokie globalūs vardai, kaip „Coca-Cola“, „Estrella“, DNB/ „Nordea“ gali vienu lengvu mostu uždaryti duris Lietuvoje. Ir tai tikrai dar ne visos kompanijos, kurioms Lietuva gali tapti nebeįdomi.
„Susidaro paradoksali situacija: visuomenė yra gąsdinama masiniais atleidimais, kurie neva kils įteisinus lankstesnius darbo santykius. Bet kaip rodo nesena patirtis, griežti ribojimai ir „saugikliai“ paprasčiausiai neveikia. Verslas, kuris nebus suinteresuotas čia tęsti veiklą, išeis iš Lietuvos pagal visus įstatymus. Metas politikams liautis galvoti apie draudimus, nes akivaizdu, kad jie neveikia. Metas pradėti rūpintis, kad įmonės norėtų būtent čia tęsti savo veiklą, kelti verslą į Lietuvą, o ne iš jos“, − teigia R.Skyrienė.
Išgyvens, bet ne Lietuvoje
Nebūkime naivūs. Globaliame ekonomikos pasaulyje daugelis lietuviškų gamyklų taip pat sėkmingai gali veikti Latvijoje, Lenkijoje ir net Skandinavijoje, verslai gali būti valdomi iš Olandijos ar Estijos.
„Lietuvos verslas, žinoma išgyvens, bet greičiausiai ne Lietuvoje. Nebūkime naivūs. Globaliame ekonomikos pasaulyje daugelis lietuviškų gamyklų taip pat sėkmingai gali veikti Latvijoje, Lenkijoje ir net Skandinavijoje, verslai gali būti valdomi iš Olandijos ar Estijos. Tai, kad lietuviškos įmonės liks Lietuvoje nėra jokia duotybė – jos konkuruoja globalioje rinkoje ir pasirinks veikti ten, kur sąlygos bus palankesnės“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Pasak V.Sutkaus, Lietuvoje kalbama apie protų, darbo jėgos nutekėjimą, o netrukus galėsime kalbėti ir apie investicijų nutekėjimą, nes darbdaviams Lietuvoje neapsimokės kurti darbo vietų dėl griežto darbo santykių reguliavimo.
Kol kitos šalys, atsižvelgdamos į verslo poreikius, darbo santykius liberalizuoja ir skaičiuoja investicijų, augančio pragyvenimo lygio naudą, Lietuva eina priešinga kryptimi. Šiuo metu Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo reitinge užima tik 53 vietą, o pagal darbo santykių lankstumą – tik 102 vietą, kaip Estija, į kurią mėgstame lygiuotis, rikiuojasi pirmame dvidešimtuke.
„Politikų ir jiems spaudimą darančių profsąjungų požiūris siauras – jie rūpinasi tik fabrike dirbančio žmogaus socialinėmis garantijomis, kad jo niekas negalėtų atleisti, kad jam nereikėtų konkuruoti darbo rinkoje. Tačiau sukūrę lankstesnius darbo santykius pritrauksime daugiau investuotojų, kurie kurs daugiau darbo vietų, tai kels ne tik atlyginimus, bet ir kiekvienam suteiks galimybę rinktis, kur, kokį darbą ir kokiu grafiku dirbti.
O jeigu sureguliuosime viską, taip, kaip buvo sovietmečiu, tai atitinkamas likimas ir lauks mūsų verslo – neefektyvios, nelanksčios įmonės neatlaikys konkurencijos ir žlugs arba išsikraustys. Tada turto užgyvenusieji susikraus lagaminus ir išvyks į šiltus kraštus, bet klausimas visiškas rimtas – ką daryti visiems likusiems?“, – klausia V.Sutkus.
Naikina galimybes
Kai kitos šalys kuria darbo santykių sutarčių įvairovę, kuri leistų sudaryti sutartis, geriausiai atitinkančias darbo vietas kuriančio verslo ir darbuotojų poreikius, Lietuva tokias galimybes naikina. Priėmus dabar siūlomas pataisas faktiškai suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis sutrumpės nuo 4 iki 1 mėnesio, o įvedus privalomą 1,5 atlygio koeficientą už viršvalandinį darbą suminės apskaitos modelis išvis neteks prasmės.
Įmonės gali ir nori dirbti nepertraukiamai, pamainomis, tačiau toks reguliavimas apribos nepertraukiamą gamybą arba gerokai padidins sąnaudas, o verslui nei viena, nei kita nėra priimtina.
Kuri įmonė norės formuoti viršvalandžius dirbančias pamainas ir taip didinti produkcijos savikainą? Juk gamintojai turi konkuruoti su įmonėmis kitose šalyse, turinčiomis kur kas geresnes sąlygas dėl mažesnių šalies mokesčių ir lankstesnių darbo santykių.
Iš esmės naikinamos ir terminuotos sutartys neterminuoto pobūdžio darbui. Nesuvokiame, tačiau užuot palengvinę galimybes patirties neturinčiam jaunimui įsidarbinti, kad ir laikinai, įrodyti savo vertę, ar išbandyti save skirtingose srityse, politikai užtrenks duris ir tiems verslininkams, kurie įgyvendina didelės pridėtinės vertės projektus. Projektus, kuriems reikalingi aukščiausios kvalifikacijos specialistai.
