Pagal Europos Sąjungos regionų sampratą kraštas turėtų būti padalytas į teritorijas, kuriose gyventų ne mažiau kaip po 800 tūkst. žmonių. Tokie regionai galėtų savarankiškai siekti paramos iš europinių fondų ir ją sėkmingai administruoti.
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė, kad naujojo šalies suskirstymo kontūrai bus nubraižyti ne anksčiau kaip 2014 metais.
„Mano nuomone, planuojama apskričių pertvarka nebus vykdoma etnografiniu principu. Regionai bus kuriami atsižvelgiant į miestą – traukos centrą. Todėl Lietuva gali būti suskirstyta į Vakarų, Šiaurės, Pietų ir Rytų regionus“, – sakė įtakingas politikas.
Anot „Lietuvos žinių“, tokios idėjos įvairioms Vakarų Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms kelia susirūpinimą. Esą mechaniškai sujungiant apskritis gali būti sunaikinti istoriškai susiformavę etnografiniai regionai.
„Nekreipiamas dėmesys į etnokultūrinę ir istorinę regionų raidą. Juk Latvijoje regionai buvo sudaryti etnokultūriniu principu. Lygiai taip pat pasielgė ir lenkai, sugrąžinę istorinius pavadinimus“, – sakė Žemaitijos regioninės etninės kultūrinės globos tarybos pirmininkas dr. Vacys Vaivada.
Panašios nuomonės laikosi ir lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkas Jonas Jogutis. „Jei Lietuva bus suskirstyta į regionus aplink naujaisiais laikais susiformavusius ekonominius centrus, Klaipėdos kraštas ir Mažoji Lietuva kaip Adantida nugrims į užmarštį“, – įsitikinęs jis.
Pasak J.Jogučio, Lietuvą suskirsčius į apskritis Klaipėdos kraštas buvo išdraskytas į gabalus ir pateko į kelias apskritis, o savivaldybės buvo suformuotos iš Žemaitijos ir Klaipėdos krašto gabalų. „Sieksime, kad vykdant administracinio–teritorinio susiskirstymo reformą nepasikartotų ankstesnės reformos klaidos ir Klaipėdos kraštas būtų išskirtas kaip savarankiškas regionas“, – pareiškė bendrijos pirmininkas.
