Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Siūlymas apmokestinti mašinų stovėjimą Vilniaus kiemuose neįtikino net politikų

Prie daugiabučio vieno buto gyventojai galės nemokamai statyti tik vieną automobilį. Už kitą bei svečių mašinas tektų mokėtų. Tokią naują tvarką siūlo Vilniaus miesto savivaldybė, teigdama, kad tai galimybė susitvarkyti kiemus, privažiavimus iki jų ir t.t. Tačiau bent kol kas skambiai pristatomas siūlymas nesulaukė net sostinės politikų pritarimo, nors miesto vadovai idėjos ir neišsižada.
Automobiliai prie daugiabučių
Automobiliai prie daugiabučių / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Prieš savaitę Vilniaus savivaldybė paskelbė, kad „siūlo gyventojams išlaisvinti savo kiemus nuo automobilių chaoso ir gyventi jaukesnėje aplinkoje“. Atsirastų „Gyventojų zona“ – vieta, kur tvarkomos kiemų prieigos, apmokestinamas svečių automobilių stovėjimas, o gyventojai, pasinaudoję Kaimynijų programa, pačius kiemus gali tvarkyti taip, kaip jiems atrodo geriausiai.

Vienam butui viena nemokama vieta

Kiekvienam butui būtų išduodami du leidimai – vienas nemokamai, antrasis už simbolinį 5 eurų mokestį per mėnesį. Jeigu šeima turi daugiau mašinų, pas juos atvažiuoja svečių, už jų stovėjimą jau tektų mokėti – dieną valanda kainuotų 30 centų, mėnuo – 25 eurus.

Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ teigia, kad jų atlikta analizė rodo, jog daugiau kaip 18 tūkst. automobilių Vilniuje vakarais stovi neleistinose vietose, o gyventojai dažniausiai skundžiasi stovėjimo vietų trūkumu bei netvarka kiemuose: užgrūstomis vaikų žaidimų aikštelėmis, pievelėmis.

Problemą sukelia ne tik stovėjimo vietų trūkumas, augantis automobilių skaičius, bet ir apleisti automobiliai bei kiemuose paliekamos svečių mašinos. Dalį šių problemų, pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, išspręstų gyventojų zona.

Sprendimą tarybai pristatęs laikinasis „Susisiekimo paslaugų“ vadovas Jonas Damidavičius teigė, kad šiuo metu sprendimas viešinamas ir tai bus tęsiama, vėliau bus renkami prašymai, svarstoma, kaip geriau sutvarkyti teritoriją, tai daroma ir tik tada pradedama rinkti rinkliavą.

Kaimynijos, kurios imtųsi tvarkyti savo kiemus, turėtų galimybę atsisakyti mokesčio, jeigu susiformuotų sklypą ir įsipareigotų patys gyventojai tvarką prižiūrėti.

Kur surinks, ten turi išleisti?

Artūras Zuokas priminė, kad esą tokia tvarka buvo parengta jau 2014 metasi, tad, matyt, užtruko septynerius metus įvertinti naudą.

„Bet tuometiniame mūsų siūlyme buvo vienas labai svarbus dalykas, kurio nerandu dabar čia pas jus – tuo metu mes planavome, kad kiekvieno kiemo pajamos, gaunamos iš rinkliavos, kuri būtų surenkama už automobilių stovėjimą, būtų apskaitoma konkrečiam namui, bendrijai ar kaimynijai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Automobiliai prie daugiabučių
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Automobiliai prie daugiabučių

„Susisiekimo paslaugos“ pasiima tik administravimo mokestį. O gyventojai kasmet gautų ataskaitą, kad, pvz., Viršuliškių g. 15 namo parkavimo zonoje buvo surinkta tiek ir tiek lėšų, 10 ar 15 proc. pasiėmė „Susisiekimo paslaugos“, jūsų dalis yra tokia. Tada gyventojų motyvacija būtų labai aiški“, – kalbėjo A.Zuokas.

Jis kėlė klausimą ir dėl nuomininkų – ar vieną leidimą galės gauti tik turto savininkas, ar ir nuomininkai.

J.Damidavičius teigė, kad dabar siūlomas projektas yra šiek tiek kitoks – esą privažiavimus prie kiemų sutvarkytų savivaldybė, tai gyventojams tiesiogiai nieko nekainuotų. O štai kiemuose jau ir dabar yra siūloma galimybė susitvarkyti, savivaldybė siūlo pagalbą – 15 eurų už kv.m.

Gyventojai gautų ataskaitą, kad, pvz., Viršuliškių g. 15 parkavimo zonoje buvo surinkta tiek ir tiek lėšų. Tada gyventojų motyvacija būtų labai aiški.

Tad esą mokestis renkamas iš svečių, nėra taip, kad surenkamos lėšos ir tada tvarkoma, čia bus pirma tvarkoma, o tada įvedamas mokestis.

Pasigenda motyvacijos

Kai kurie tarybos nariai pasigedo motyvacijos gyventojams dalyvauti tokiame projekte, esą reikėtų kažkokios motyvacinės sistemos daugiabučių gyventojams – tarkim, kurį laiką leisti nemokamai statyti gyventojams du vieno buto automobilius.

Anot R.Šimašiaus, gyventojų skundai paprastai yra dviejų tipų – vieni skundžiasi, kad nėra kur pastatyti automobilio, kiti – kad visur pristatyta mašinų.

„Kai pradėjome gauti prašymus iš Žvėryno gyventojų, gana masiškai, kad nori apmokestinti ten žalią zoną, Antakalnyje kai kur taip padaryta. Tai mes įvedame galimybę tai padaryti, visame mieste vienu metu nebūtų ir techninių galimybių tai padaryti. Ar Vokiečių g. kiemuose, kur gyventojai kreipėsi. (…)

Jeigu padarome nuotrauką vidury dienos, tai matome daugybę nejudinamų mašinų, numetamos ne gyventojų mašinos. Akivaizdu, galima tikėtis kai kur 5 proc. atlaisvinimą, kai kur ir 25 proc. kieme. Kaip ir pajuto Vokiečių g. kieme, kitur, kad žmonėms staiga atsiranda kur statyti automobilius. Jeigu iki šiol parkavimas nemokamas ir nėra kur statyti automobilių, tai įvedus naują tvarką, gyventojams parkavimas būtų nemokamas, bet galimai būtų kur pastatyti automobilį“, – kalbėjo meras.

Įvedus naują tvarką, gyventojams parkavimas būtų nemokamas, bet būtų kur pastatyti automobilį.

Siūlo apmokestinti visą miestą

Tačiau A.Zuokas įsitikinęs, kad skelbti mokamoma zona atskirus kvartalus ar kaimynijas yra neracionalu. Jo teigimu, vienintelis tinkamas sprendimas yra visą Vilniaus miestą, išskyrus privačias teritorijas, skelbti mokama zona.

„Visame mieste galiotų parkavimo rinkliava. Tai sumažintų ir įvažiuojančiųjų srautą iš kitų miestų, nes per dieną į Vilnių įvažiuoja apie 180 tūkst. automobilių, kuriems reikia kažkur nusėsti.

Tada turėtų būti rengiamos aikštelės atvažiuojantiems į Vilnių, nemokamas viešasis transportas nuvežtų tuos žmones į miesto centrą, o tie, kurie atvažiuoja ir parkuojasi, jiems reikėtų mokėti. Tačiau tam, kad gyventojai būtų suinteresuoti, jie turi gauti konkrečią naudą“, – kalbėjo A.Zuokas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Automobiliai prie daugiabučių
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Automobiliai prie daugiabučių

J.Damidavičius teigė, kad norima pirmiausia stebėti, kaip veiks tokia sistema. Be to, esą jeigu bus įvedama rinkliava, bet nesukuriama jokia nauda iki to gyventojams, bijoma sulaukti daug neigiamos reakcijos.

Vis dėlto nei pranešėjo, nei mero argumentai tarybos narių neįtikino - pritarti siūlymui nepakako balsų. Tačiau R.Šimašius leido suprasti, kad prie šio klausimo dar bus grįžta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?