Antradienį parlamentarai pritarė Kultūros ministerijos pateiktoms Visuomenės informavimo pataisoms. Jos suteiktų galimybę žurnalistų etikos inspektoriui duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams uždrausti arba panaikinti galimybę pasiekti draudžiamą informaciją.
Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, teikiamomis pataisomis siekiama užpildyti spragas, išryškėjusias Rusijos karo Ukrainoje metu.
„Karas vyksta ne tik Ukrainoje. Informacinis karas vyksta ir mus supančioje informacinėje erdvėje. Joje agresorė taip pat į visus taikosi ir naudoja klastingiausius ginklus bei priemones“, – sakė ministras.
Anot jo, svarstymo skuba grindžiama siekiu užtikrinti nepertraukiamą informacijos priežiūros mechanizmą.
Kovo 10 d. Seimas, priimdamas nutarimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo, nustatė, kad gavę informaciją, jog kuri nors žiniasklaidos priemonė skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, kursto karą, ragina prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą ir jei tai yra susiję su Rusijos karine invazija į Ukrainą, žurnalistų etikos inspektorius arba Lietuvos policija gali duoti privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti konkrečią visuomenės informavimo priemonę.
Pasak ministro, pasibaigus nepaprastosios padėties terminui, šis mechanizmas nustotų galioti.
S.Kairys pabrėžė, kad nauji pagrindai, kas gali būti laikoma draudžiama informacija, pataisomis nenustatomi.
„Šiais pakeitimais nėra nustatomi nauji draudžiamos skleisti informacijos kriterijai, tiesiog didinamas šios informacijos priežiūros efektyvumas. Tai ypač aktualu kai draudžiamas turinys – skleidžiamas internete“, – tvirtino jis.
„Antra, pagrindai sustabdyti ar nutraukti viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo veiklą susiejami tik su didžiausią pavojų visuomenei ir jos saugumui keliančios informacijos sklaida“, – pabrėžė kultūros ministras.
Anot jo, siūloma, kad teisę duoti privalomą nurodymą elektroninės informacijos prieglobos arba interneto prieigos paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti informaciją turėtų tik žurnalistų etikos inspektorius. Policija to daryti negalėtų.
„Policija apsiribos tik aiškiai nustatyta siaura kompetencija reaguoti dėl teroristinius nusikaltimus kurstančios informacijos skleidimo internete“, – sakė S.Kairys.
Kultūros ministerijos parengtose pataisose numatoma, kad minėtų veiksmų inspektorius galėtų imtis, jei viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas inspektoriaus nurodymu per 8 val. nepašalina karo propagandos, smurtą ar neapykantą kurstančios informacijos, arba jei nėra galimybės nustatyti šios informacijos skleidėjų.
Tokiu atveju, inspektorius galėtų duoti nurodymus interneto prieglobos ar prieigos paslaugų teikėjams apriboti prieigą prie tokios informacijos ne ilgiau nei trims paroms. Norint ją riboti ilgesnį laiką, būtų reikalingas teismo leidimas.
Taip pat būtų numatytos „dviejų greičių“ procedūros – visiškai stabdant ar nutraukiant viešosios informacijos rengėjo veiklą. Tai įprastinė ir skubi procedūra, kai įstatymai pažeidžiami „akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai“.
Numatoma, kad sprendimą dėl viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veiklos sustabdymo turėtų priimti Vilniaus apygardos administracinis teismas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos prašymu ir pateikiant atitinkamą medžiagą.
Taip pat siūloma praplėsti sąrašą subjektų, privalančių apie veiklą pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK). To nepadarius, komisija galėtų imtis skubių nurodymų pašalinti netinkamą audiovizualinį turinį ar panaikinti galimybę jį pasiekti.
Projektu siūloma suteikti galimybę Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybai jos pačios sprendimu remti viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, kai valstybėje įvesta karo, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar paskelbta mobilizacija.
Dėmesys karo kurstymui, propagandai sustiprėjo vasario pabaigoje Rusijai užpuolus Ukrainą.
