Hidrometeorologų duomenys
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, Nevėžio vandens lygis ties Panevėžiu buvo 3,1 metro, o ties Babtais net 5,2 metro.
Pagal Lietuvos aukščių sistemą (LAS07), vandens lygis Nevėžyje buvo 27,85 metro.
Ekstremalusis įvykis Kėdainiuose būtų skelbiamas, jei Nevėžio vandens lygis Kėdainių mieste būtų lygus 30,02 metro. Tuomet Nevėžio upė išsilietų į miesto teritoriją, būtų užlieta dalis „žemųjų“ Pašilių.
Daugiau nekils
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai tikina, kad Nevėžio upėje vanduo daugiau nekils.
Tokiai hidrometeorologų nuomonei antrina ir ilgametis Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Civilinei ir priešgaisrinei saugai, mentorius Stasys Okunevičius.
„Šiemet buvo labai daug sniego. Tai ir davė pagrindą kalbėti apie gresiantį potvynį. Tačiau nebuvo stipraus įšalo, staigaus sniego tirpsmo, nebuvo didelių ledo sangrūdų. Naktimis temperatūra krito žemiau nulio. Todėl manome, kad potvynis nebedidės“, – paaiškino S.Okunevičius.
Pavojus – liūtys
Aplinkos ministerija skelbia, kad kylantys upių potvyniai – vis retesnis reiškinys Lietuvoje. Dėl visuotinio perkaitimo sukeltos klimato kaitos ateityje potvyniai dažniau kils po stichinių liūčių, o ne po žiemos.
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus Kęstučio Šetkaus, potvynių pokyčius lems didėjantis kritulių kiekis.
„Dar vienas potvynius lemiantis faktorius – liūtys, kurios sukelia staigius lietaus poplūdžius. Pagal mokslines prognozes ateityje ekstremalios liūtys bus dažnesnės ir intensyvesnės, tai yra dar ekstremalesnės, todėl lietaus poplūdžių dažnės, didės jų mastas“, – teigia K.Šetkus.
