15min skaitytoja Giedrė nusivylė Lietuvos paštu po to, kai iš Jungtinės Karalystės siųstas vertingas daiktas prapuolė pašto platybėse. Moteris įsitikinusi, kad neregistruotu paštu siųsti 60 svarų sterlingų vertės batai buvo pavogti pašto darbuotojų, tačiau mano, kad ir siunčiant registruotu paštu situacija nebūtų kitokia.
Įsitikinusi, kad siuntinį pavogė pašto darbuotojai
„Registruoto siuntimo paslauga net neverta naudotis, nes ir tuomet pašto darbuotojai netrukdomi gali pasisavinti siuntinius. O neregistruotas siuntimas veikia grynai pasitikėjimo principu. Akivaizdu, kad Lietuvos pašto pasitikėjimo kartelė nukritusi į žemiausią lygį“, – sakė emigrantė, prabėgus mėnesiui nuo išsiuntimo praradusi viltį, kad daiktas pasieks gavėją Lietuvoje.
Tuo tarpu Lietuvos pašto operacijų tarnybos direktorė Rasa Radzevičienė aiškina, kad yra ne viena priežastis, dėl ko siuntiniai tiek ilgai keliauja iš vienos šalies į kitą: „Iš užsienio į Lietuvą atkeliaujančių pašto siuntų pristatymą organizuoja ne Lietuvos paštas, bet išsiuntimo šalies pašto operatorius. Jis atsako už siuntos pristatymą. Tarptautinės pašto siuntos dažnai transportuojamos per kelias valstybes, todėl gali kilti daugiau su pašto siuntos pristatymu susijusių nesklandumų.
Klaidingai ar neįskaitomai užrašytas siuntos gavėjo adresas – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl gali vėluoti pašto siuntų pristatymas.
Be to, labai dažnai tarptautinių siuntų pristatymui įtakos turi įvairūs nenumatyti veiksniai, pavyzdžiui, oro sąlygos, kai negali pakilti lėktuvai, ar streikuojantys oro uosto darbuotojai. Klaidingai ar neįskaitomai užrašytas siuntos gavėjo adresas – irgi viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl gali vėluoti pašto siuntų pristatymas.“
Nukentėjusi emigrantė, įpratusi prie itin spartaus ir gerai organizuoto pašto tarnybos darbo Jungtinėje Karalystėje, ėmė kvestionuoti Lietuvos pašto kompetencijos klausimą.
„Ši situacija verčia susimąstyti, kaip apskritai vykdomas pašto darbas Lietuvoje ir kokių priemonių imamasi dėl vagysčių prevencijos. Ar darbuotojai tikrinami išeinant namo ar pietauti? Remiantis skundų gausa, panašu, kad ne“, – svarstė pašnekovė, internete radusi gausybę užsienyje gyvenančių tautiečių skundų.
Išgirdusi pašto darbuotojams metamus kaltinimus vagyste, Lietuvos pašto atstovė suskubo juos paneigti.
„Pašto darbuotojai siuntų netikrina. Atidaryti siuntos pakuotę, kilus įtarimų, kad joje yra neleistinų siųsti daiktų (prekių), gali muitinės pareigūnai. Lietuvos paštas užtikrina, kad būtų teikiamos kokybiškos pašto paslaugos, o darbuotojai laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių bei atliekamą darbą reglamentuojančių teisės aktų“, – sakė R.Radzevičienė, bei pasiūlė dingus siuntiniui kreiptis į siuntėjo šalies paštą.
Pašto darbuotojai siuntų netikrina. Atidaryti siuntos pakuotę, kilus įtarimų, kad joje yra neleistinų siųsti daiktų, gali muitinės pareigūnai.
Už prarastą siuntą – kompensacija
Nors ne vienas lietuvis, netekęs tarptautinio siuntinio, tiesiog nuleidžia rankas, Lietuvos paštas pataria kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Per pirmąjį šių metų pusmetį 3067 pareiškėjams buvo išmokėtos žalos atlyginimo kompensacijos dėl prarastų ar transportavimo metu sugadintų tarptautinių pašto siuntų. Bendra kompensacijų vertė – beveik 136 tūkst. eurų.
Pasak pašto atstovės, atsakomybę dėl didžiosios dalies (94 proc.) prarastų ar sugadintų siuntų prisiėmė ir žalos atlyginimo kompensacijas išmokėjo užsienio šalių pašto operatoriai.
Labiausiai lietuviai linkę skųstis dėl siuntinių tarp tėvynės ir Jungtinės Karalystės. Nors R.Radzevičienės teigimu, dažniausiai nuostolius padengia siuntėjų pašto skyriai užsienyje, iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę siųstų siuntinių nuostolius visgi dažniau apmokėjo gavėjo šalies paštas.
„Didžioji dalis kompensuojamų pretenzijų teikiama dėl siunčiamų siuntų į Jungtinę Karalystę. Iš viso 2349 paraiškoms Jungtinės Karalystės pašto operatorius išmokėjo apie 92 tūkst. eurų kompensacijos“, – sakė pašnekovė.
Didžioji dalis kompensuojamų pretenzijų teikiama dėl siunčiamų siuntų į Jungtinę Karalystę.
Didžiojoje Britanijoje įprasta, kad jei dėl kokių nors priežasčių siuntinys negali pasiekti gavėjo, šis apie tai išsamiai informuojamas.
Tuo tarpu skunduose Lietuvos pašto darbu gausu pasisakymų, kad siuntinys prapuolė lyg į vandenį, o gavėjas bei siuntėjas liko nežinioje. Negana to, gavėjams dažnai nepranešama, kad jų siunta jau pašto skyriuje ir gali būti atsiimta.
„Paieškų sistemoje įvedus „Lietuvos paštas skundai“ ar „dingę siuntiniai“ ekranas mirga nuo skundų ir diskusijų šiomis temomis. Lieka tik vienas klausimas – kodėl niekas nieko nedaro? Aš 7-erius metus gyvenu JK, čia pašto sistema – viena geriausių Europoje ir man visiškai nesuprantama, kad siųsdamas ar laukdamas siuntinio turi melstis, jog tik šis pasiektų adresatą“, – piktinosi gavėjo Lietuvos paštu nepasiekusių brangių batų siuntėja.
Pašto atstovė ir šiuos kaltinimus neigia, teigdama, kad siuntų pristatymo taisyklės – kitokios.
„Jei, pavyzdžiui, aviacinio patikrinimo metu pašto siuntoje yra aptinkama draudžiamų siųsti daiktų, jie yra grąžinami siuntėjui arba konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Apie tai siuntėjas yra informuojamas. Siuntėjas yra atsakingas už pašto siuntos turinį“, – kalbėjo R.Radzevičienė.
Nors per metus naudojantis Lietuvos paštu išsiunčiama ir gaunama apie 60 mln. siuntinių, o prarandama tik nedidelė jų dalis, emigrantės Giedrės šie skaičiai neįtikino: „Norisi tik prakeikti tą vagį, kuris šitaip pasielgė, ir tikėti karma. Labai gėda dėl tokios pašto sistemos. Bet dar gėdingiau tai, kas vyksta jau metų metus, bet niekas nė piršto nepajudina, kad tai pakeistų. Čia reikia didžiulės reformos ir kuo skubiau.“
