Vilniaus universiteto mokslininkai atlieka tyrimą, siekdami išsiaiškinti realią šiuolaikinių technologijų naudojimo vaikams žalą bei naudą. „Tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, kiek vaikai naudojasi išmaniosiomis technologijomis ir kaip tai siejasi su jų sveikata“, – sako Dr. Roma Jusienė, VU FSF Bendrosios psichologijos katedros profesorė.
Ji įsitikinusi, kad svarbu kalbėti, kiek dažnai ir kaip saugiai vaikams galima naudotis šiais prietaisais. „Reikėtų remtis ne mitais ir sakyti, jog informacinių technologijų (IT) prietaisai gerai ar blogai, bet pateikti mokslu pagrįstus įrodymus, kiek jų naudojimas kenkia vaiko sveikatai ir kiek yra naudingas, pateikti naudojimo rekomendacijas“, – teigia specialistė.
Kol kas tiriami 220 vaikų nuo 1,5 iki 5 metų amžiaus. Numatyta, jog tyrimas vyks dar 1-erius metus. Turimais duomenimis, apie 35 proc. vaikų IT prietaisais naudojasi nuo pusvalandžio iki 1 valandos per dieną. Penktadalis prie ekranų praleidžia 3–4 valandas ir daugiau.
Tiesa, kai kurie rodikliai nustebino ir mokslininkus – beveik ketvirtadalis vaikų nežiūri televizoriaus, pusė tiriamųjų nesinaudoja ir išmaniuoju telefonu. 70 proc. planšete, 80 proc. kompiuteriu, o žaidimų pultu naudojasi viso labo 4 proc. vaikų.
Kaip rodo tyrimas, net 50 proc. vaikų valgo su IT prietaisu.
R.Jusienės teigimu, išsiskiria tie vaikai, kurie prie ekrano būna 3–4 valandas, jie būna labai nerimastingi. „Pastebima, kad labiau užsiskleidę, atsiriboję vaikai daugiau naudojasi išmaniuoju telefonu. O nerimastingiems ir emocingiems bei prislėgtiems vaikams tėvai duoda IT pralinksminimui, nuraminimui“, – sako R.Jusienė. Kaip rodo tyrimas, net 50 proc. vaikų valgo su IT prietaisu.
Didžioji dalis suaugusiųjų neįsivaizduoja savo kasdienybės be telefono bei technologijų, tačiau suaugęs žmogus gali save lengviau kontroliuoti ir nuspręsti, kiek ir kokios informacijos jam yra žalinga ir pan. O kaip tai padaryti mažamečiui vaikui?
„Svarbu, be abejo, yra tėvų priežiūra, turi būti saikas, kurį nustato suaugusieji. Riboti laiką, praleidžiamą su išmaniosiomis informacinėmis priemonėmis“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos ir Vaikų ligoninės VUL Santaros klinikų docentas, vaikų gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas.
Kaip teigia mokslininkai, IT įrenginiai vaikams gali būti kaip draugas, nes yra diegiami ir ugdymo procese, mokyklose. Taip pat galima per nuotolį bendrauti su išvykusiais giminaičiais. „Geriau taip bendrauti, nei iš viso nebendrauti su žmogumi, kai gali matyti žmogų vizualiai“, – sako V.Urbonas.
„Anksčiau vaikams sakydavo: „Neskaityk knygų, nes sugadinsi akis“, o dabar situacija apsivertė“, – sako V.Urbonas. Ir gydytojai pastebi, jog neramų vaiką lengva nuraminti jam davus telefoną, tai palengvina ir apžiūros procesą.
Taip pat, mokslininkų duomenimis, naudodamiesi IT vaikai išmoksta raštingumo, skaičiavimo, užsienio kalbų, įgyja socialinių įgūdžių. V.Urbono teigimu, kuo jaunesniame amžiuje vaikai gauna galimybę naudotis IT prietaisais, tuo lengviau jie įsisavina naują informaciją.
„Labai daug knygų, skirtų vaikams, yra programėlėse, rinkodaros specialistai stipriai reaguoja siūlydami tokias galimybes“, – sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentė Ilona Laurinaitytė. Pastebima, kad knygų skaitymas elektroniniuose prietaisuose suteikia interaktyvumo, todėl net ir judriems vaikams tampa lengviau sutelkti dėmesį.
Pastebima, kad knygų skaitymas elektroniniuose prietaisuose suteikia interaktyvumo, todėl net ir judriems vaikams tampa lengviau sutelkti dėmesį.
Mokslininkai teigia, kad televizijos laidos ir filmai, paremti knygomis, gali paskatinti vaikus skaityti ar išmokti užsienio kalbos. Paaugliai gali įgauti skaitymo, rašymo, kritinio mąstymo įgūdžių. Išmaniosios technologijos taip pat padeda vystytis socialiniams santykiams, bendraujant per socialinius tinklalapius.
Taip akcentuojamos ir pagalbos galimybės. Kaip pavyzdį daktaras V.Urbonas pamini ir jaunimo žurnalus, kuriuose skaitytojai gali uždavinėti klausimus, o ekspertai į juos atsako. Taip pat tokių anoniminių klausimų sistema esti ir internetiniuose tinklalapiuose. Galbūt vaikas ne visada išdrįs paklausti kai kurių dalykų suaugusiojo, tačiau kai suteikiama galimybė tai padaryti internete, daugelis jaunimo ja pasinaudoja.
Atlikti tyrimai rodo, kad IT gali sukelti ir neigiamų padarinių vaiko organizmui – sutrikdomas vaikų miegas. Tyrimai rodo, kad per pastaruosius metus yra sutrumpėjęs ne tik vaikų, bet ir suaugusių miegas.
„Sutrikdžius miego ritmą ankstyvame amžiuje vėliau gyvenime gali būti problemos su autoimuninės ir neurodegeneracinėmis ligomis“, – sako vaikų neurologė, medicinos mokslų daktarė Rūta Praninskienė.
„Gresia ir vaikų nutukimu: pastebimas mažesnis vaikų fizinis aktyvumas, dar labiau mažėja savireguliacija – sugebėjimas kontroliuoti dėmesį, elgesį, emocijas“, – priduria R.Jusienė.
Daugiau aktyvumo reikalauja žaidimų pultai, kurie suteikia galimybę interaktyviai žaisti įvairius žaidimus judesiais, tačiau, R.Jusienės teigimu, vos keli procentai žmonių naudoja tokius dalykus.
Prastėja ir vaikų emocijų bei elgesio ir dėmesio reguliacija. Vaikai, kurie, būdami 2-ejų metų, praleisdavo daugiau laiko prie prie ekranų, pasižymėjo prastesniais savireguliacijos elementais: pasidarydavo irzlūs, kai iš jų būdavo paimami IT prietaisai.
Anksčiau tėvų buvo manoma, kad IT technologijos lavina vaikų judesių koordinaciją, motoriką, tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad technologijos šiems aspektams didelės įtakos neturi.
Ekspertų teigimu, sunku yra nustatyti, nuo kokio amžiaus vaikams galima ir patartina leisti naudotis IT prietaisais. R.Jusienės teigimu, svarbiausia yra tėvų reguliacija bei vaiko priežiūra, kad naudojimasis šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis netaptų žalingas.
