Oficialioje ceremonijoje dalyvavo prezidentūros, Vyriausybės, Šilutės savivaldybės, kuri rūpinosi darbais, atstovai, įvairių konfesijų bažnyčių atstovai, ambasadų deleguoti asmenys.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, jog Macikai yra viena iš nedaugelio vietų Europoje, unikali tuo, kad šioje vietoje susikirto dviejų totalitarinių režimų sistemos – čia būta ir gulago, ir nacių lagerio.
„Čia tokie randai ant mūsų šalies veido, totalitarinių režimų palikimas. Jis pasireiškia įvairiais būdais – istorijos klastojimu, kitais dalykais. Čia tai, kas susiję su žuvusiais, jų atminimu. Tradicijos mirusių kapus gerbti, tvarkyti, žuvusių ypatingai, o čia svarbu, kad yra apie 20 tautybių žmonės (tiek tautybių kalėjo Macikų lageryje, – red. past). Matyt, čia pati pradžia... Gerai kad įvyko, tikrai gana apmaudu, kad nesutvarkytos kapavietės. Čia dar daug darbo bus. Galbūt atsiras istorinės atminties centras, galbūt vienas obeliskas visoms aukoms. Bus vieta joms pagerbti“, – sakė L.Linkevičius.
Šilutės rajono savivaldybė su valstybės pagalba perlaidojimui išleido kone pusę milijono eurų. Specialiai karo belaisvių palaikams perlaidoti buvo paskirtas sklypas prie Macikų kapinių. Čia atgulė lageryje kalėję tiek jaunuoliai, kuriems būta vos 15–16 metų, tiek vyresni, maždaug iki 45 metų amžiaus vyrai.
Pasak tyrimo vadovės, archeologės Ingridos Čičiurkaitės, vyrai mirė nesmurtine mirtimi. Jų mirtys siejamos su išsekimu ir įvairiomis ligomis – prastai gydytais lūžiais, taip pat plaučių ligomis, vidurių šiltine.
„Labai daug uždegimų pakaušio srityje, meningito požymių, negydytų plaučių ligų, uždegiminių, rodo išsekimą, įsisenėjusias ligas, ypač plaučių“, – sakė moteris.
Rado po keliu
Armalėnų kaime palaikai atidengti po besidriekiančiu keliu. I.Čičiurkaitė aprodydama vietą demonstravo, kaip palaikai buvo aptikti – dviem eilėmis po keliu, kuris driekiasi gyvenvietėje visai palei namus. Palaikai aptikti 2011 metais, kuomet tiestas vandentiekis į privatų namą. Radus keletą kaukolių paaiškėjo, kad čia slypi šimtai prieš beveik 80 metų, maždaug 1942–1943 metais palaidotų karo belaisvių. Šie buvo sulaidoti masiniuose kapuose po 6–26 mirusiuosius. Vieni laidoti pataisant rankų ir kojų pozicijas, o kiti sumesti į kapo duobę netvarkingai.
Archeologai iškasė per 1 120 karių palaikų. Dar apie 40 palaikų bus iškasta artimiausiu metu, šie aptikti po garažu, tad norint atlikti darbus teks sutvirtinti pamatus.
I.Čičiurkaitei su grupe teko atskirti kiekvieno žmogaus kaulus, dėti į karstelius. Būta atvejų, kai siekiant įsitikinti, ar tai to paties žmogaus kaulai, teko juos ir matuoti.
Aptiko radinių
Archeologas Rokas Kraniauskas pasakoja, jog kapavietėse aptikta radinių, tiesa, jų nėra gausu.
„Pagrindinė masė karinių uniformų sagos. Didžioji dalis lietuviškos su vyčiu ant sagų, nemažai belgiškų sagų su liūtu, liūtas, rankoje turintis kardą. Šiek tiek lenkiškų ir Tarybų Sąjungos su penkiakampe žvaigžde. Faktas, kad uniformų dalys. Greičiausiai nuo milinių, kadangi sagos gana didelės, yra vilnonio audinio dalių“, – pasakojo archeologas.
Masiniuose kapuose aptikta ir asmeninių daiktų – keletas kryželių, žiedų, šaukštų, pieštukų, vienas kitas muilo gabaliukas, viena vilnonė pirštinė.
Aptikta ir karo belaisvių žetonų, ant kurių įkaltas lagerio numeris bei karo belaisvio numeris. Juos turėjo 60 proc. palaidotų belaisvių. Aptikus archyvus pagal numerius būtų galima identifikuoti asmenis, tačiau, ar šie dokumentai išlikę, kol kas nežinia.
Asmenys sulaidoti susisteminus informaciją, tad ateityje, jei būtų nustatytos tapatybės, būtų galima atsekti kiekvieno palaidoto belaisvio kapo vietą.
I.Čičiurkaitės teigimu, anuomet belaisviai laidoti specialiai tam skirtose vietose – vienoje vietoje JAV belaisviai, kitoje – britų, tautybės nemaišytos.
Nors tiksliai neidentifikuota, manoma, jog Armalėnuose buvo palaidoti sovietų karo belaisviai. Aptiktos sagos neleidžia tapatinti su tautybe, mat turima duomenų, kad milinės jiems galėjo būti išdalintos neatsižvelgiant į tautybę.
Dalį radinių jau galima pamatyti Macikuose esančiame muziejuje. Viena muziejaus dalis įkurta pastate, kur kadaise veikė karceris ir kalinti nepaklusnieji karo belaisviai.
