Pirmadienį Seime vykusioje diskusijoje „Klausimai ir atsakymai po 75 metų: žydų genocido vykdytojų skaičiai“ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas, istorikas Alfredas Rukšėnas sakė, kad, jo vertinimu, žydšaudžiais greičiausiai reikėtų vadinti tuos, kurie žudynėse dalyvavo tiesiogiai – šaudė žydus arba viską matė, nes priklausė žudikų būriams ir su šautuvais saugojo tas vietas, kai jų bendrai masiškai naikino žydus.
Nustatyta, kad organizacijoms priklausę 534 asmenys šaudė žydus, o 537 prižiūrėjo šaudymo vietas.
A.Rukšėnas tikina, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sudarytame tiesiogiai žydų žudynėse dalyvavusių asmenų sąraše yra 2039 pavardės.
Šis sąrašas buvo sudaromas tikrinant 2009-aisiais Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje, vadovaujamos iš Lietuvos kilusio Josepho A.Melamedo, paskelbtą žydšaudžių sąrašą.
Jame išvis buvo mažiausiai 3 tūkst. įrašų, tačiau kai kurios pavardės kartodavosi skirtingų miestų sąrašuose, o duomenų apie Mažeikius ir Vilnių išvis nebuvo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai ėmėsi tikrinti šiuos sąrašus ir sudarė personalizuotą 1071 žmogaus sąrašą. Nustatyta, kad organizacijoms priklausę 534 asmenys šaudė žydus, o 537 prižiūrėjo šaudymo vietas.
„Tačiau tada atsirado nesąrašiniai, jie tame sąraše visai neminimi. Tokių 968 suskaičiavome“, – sakė istorikas.
A.Rukšėno teigimu, šis holokausto vykdytojų sąrašas tikrai nėra baigtinis, nes į jį tikrai nėra surašyti visi žydų žudynių dalyviai. Anot jo, realu būtų, kad holokaustą Lietuvoje vykdė 3-6 tūkst. žmonių.
Kiti istorikai skaičiuoja kitaip. Arūnas Bubnys atlikęs tyrimus nustatė, kad žydšaudžių galėjo būti 3-4 tūkst, o Alfredo Bumblausko teigimu, holokaustą Lietuvoje vykdė apie 5 tūkst. asmenų.
A.Rukšėnas pabrėžia, kad lietuviai žydus žudyti sugalvojo ne patys – tai buvo okupantų jiems nuleista užduotis.
Sąrašą galėtų paviešinti
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky anksčiau yra siūliusi, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras turimą sąrašą asmenų, prisidėjusių prie žydų žudymo, perduotų įvertinti prokurorams.
Jos nuomone, viešinti šį sąrašą būtų galima tik tada, kai asmenų kaltė būtų įvertinta teisiškai.
Tuo tarpu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras laukia Vyriausybės sprendimo, kad galėtų sudarytą sąrašą paviešinti.
Centro vadovė Birutė Burauskaitė mano, kad prokurorai greičiausiai nebegalėtų tinkamai ištirti praėjusiame amžiuje vykdytų nusikaltimų, todėl greičiausiai pakaktų tiesiog paskelbti sąrašą viešai, tačiau sprendimą dėl to taip pat turėtų priimti Vyriausybė.
Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas nemato kliūčių tai padaryti.
„Manau, kad viešinti mokslinius tyrimus bet kokiu atveju reikia. Priešingu atveju kam jie daromi ir už kokias lėšas daromi ir koks tikslas tada? Jei yra atliktas tyrimas ir minėto sąrašo patikslinimas, tai porą tą tūkstančių dalyvių pavardžių būtų galima paviešinti“, – sakė jis.
Neįmanoma, bet būtina
Beveik visi diskusijoje Seime dalyvavę istorikai abejojo, ar išvis įmanoma suregistruoti visus žydšaudžius.
Tačiau Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris ir Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius Algis Gurevičius svarstė, kad gal svarbiausia ne sužinoti konkretų skaičių ir konkrečias pavardes, tačiau bent jau parodyti iniciatyvą atskleisti tiesą.
A.Gurevičius pabrėžė, kad jeigu Lietuva nepadarys savo tyrimo apie žydų genocido vykdytojus Lietuvoje, kyla pavojus, kad visa lietuvių tauta bus laikoma žydšaudžiais.
A.Rukšėnas tikina, kad, nors ir trūksta istorinių šaltinių, tačiau sąrašą tikrai dar įmanoma išplėsti. Anot jo, greičiausiai pavyktų objektyviai nustatyti apie 5 tūkst. tiesioginių ir netiesioginių holokausto vykdytojų pavardžių. Istorikas neatmeta, kad šio darbo su kolegomis imsis pats.
Kaip pažymėjo E.Zingeris, išsamesnis tyrimas padėtų atskirti pelus nuo grūdų ir tiriant Lietuvos partizanų istoriją.
„Partizaninis judėjimas, kuris buvo išskirtinė lietuvių tautos didvyriškumo apraiška, bet šito skaičiaus žmonių ir tų neskaitlingų, kurie pateko iš holokausto vykdytojų į šitą herojiškų žmonių, Lietuvos didvyrių būrį atskyrimas yra labai svarbus. Šito didvyrių sąrašo atpalaidavimas nuo bet kokios galimybės jame įžvelgti vieną ar kitą dalyvavimą holokauste yra būtinas visuomenei. Atsitiktinai atsiradęs vienas kitas paminklas irgi neturėtų stovėti,“ – sakė E.Zingeris.
Už žydų žudynes Lietuvoje, skaičiuojama, tėra nubausti tik apie 20 žmonių.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, dažnai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą. Šiandien Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.
