Vilniaus rajono politikų išlaidos: meras mokėjo grynais, o liberalas jau viską grąžino

Andriaus Tapino ir jo kolegų vykdoma „Skaidrinam“ akcija toliau žvalgosi, kaip degalams skirtus pinigus leido savivaldybių tarybų nariai. Šįkart Rytas Staselis nagrinėjo Vilniaus rajono tarybos narių išlaidų ataskaitas. Ir jose, kaip teigiama tekste, atrado tikrų rekordininkų tiek degalams įsigyti naudotų kortelių skaičiumi, tiek gebėjimu surankioti svetimus čekius degalinėse.
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius ir tarybos nariai
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius ir tarybos nariai / 15min iliustracija

„Skaidrinam“ pavarčius VRS administracijos pateiktus dokumentus kilo įspūdis, kad bent jau 2019–2023 m. kadencijos metu oficiali Jėzaus Kristaus globa kai kuriuos nominaliai dievobaimingus politikus veikė mažiau nei, tarkime, kai kurios Vilniaus regiono degalinės“, – taip rašoma teksto apie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narių išlaidas degalams pradžioje.

Anot „Skaidrinam“, dabartinis meras R.Duchnevičius, nors ir gavo maksimalią išmokų sumą 2019–2023 kadencijos metu (kuomet buvo tik tarybos narys), degalus pirko dažniausiai už grynus (naudojo tik tris mokėjimo korteles) ir paliko 8 EMSI degalinių tinklo ir keturių „Alaušos“ tinklo nuolaidų kortelių pėdsakus.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Robertas Duchnevičius
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Robertas Duchnevičius

„Siekdama sumažinti manipuliavimą degalų pirkimo čekiais savivaldybė įvedė tvarką, kuri turėjo užtikrinti tam tikrą tarpinę kontrolę: Tarybos narių išlaidų ataskaitas pirmiausiai turėjo patvirtinti Tarybos komitetų vadovai.

Bet kad tie patys komitetų vadovai turi nemažų bėdų su savo čekiais“, – rašoma tekste.

Štai Stanislavas Adamaitis, Kaimo, vietos ūkio ir teritorijų planavimo komiteto pirmininkas (LLRA), „per kadenciją savivaldybę „numelžė“ maksimalia 9500 eurų suma, kurią pateisino tik skirtingų degalų pirkimo čekiais: „Turime abejonių, ar iš tikrųjų pirko degalus visuomeninėms reikmėms, o ne degalinėse gaudė svetimus kvitus.

Nuotrauka iš VRK.lt/Stanislavas Adamaitis
Nuotrauka iš VRK.lt/Stanislavas Adamaitis

Labai dažnai – pas Rudaminos „Jozitos“ degalinėje dirbančią operatorę Aną S. (įsitikinome – tai legendinė asmenybė Vilniaus rajone).“

Šis tarybos narys įvairiose degalinėse „naudojo“ mažiausiai 32 banko mokėjimo korteles.

Kita tarybos narė – Ana Miliuškevič, iš tos pačios partijos, Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė, per kadenciją gavo 9405 eurus kompensacijos už patirtas išlaidas, pirkdama degalus „naudojo“ 33 mokėjimo korteles.

Nuotrauka iš VRK.lt/Ana Miliuškevič
Nuotrauka iš VRK.lt/Ana Miliuškevič

„Ponia Miliuškevič degalų taip pat sukdavo pas „Jozitos“ Aną S. Rudaminoje. Dažnai – dukart per dieną.

Dar A. Miliuškevič pasižymėjo tuo, kad važiuodavo į automatines „NESTE“ degalines „šaudyti“ svetimų čekių. (...) 2022 m. balandžio 13 d. Trys minutės, 23 l dyzelino ir 12 l benzino už 60 eurų – tavo. Skirtingos nuolaidų kortelės ir mokėjimo būdai“, – išsiaiškino „Skaidrinam“.

Tatjana Markova, tarybos Švietimo, kultūros ir jaunimo reikalų komiteto vadovė (LLRA), gavo maksimalią išmoką, pinigus naudojo tik degalams – tiek benzinui, tiek ir dyzelinui, pirkdama per kadenciją atsiskaitė mažiausiai 17 skirtingų mokėjimo kortelių.

Iš galingesnių dublių – 2023 balandžio 3 dieną 102 l degalų už 138 eurus. Ponia Markova ieškojo kvailių, esą per porą valandų jos automobilis surijo 50 litrų.

„Markova yra viena savivaldybės dvigubų dublių degalinėse lyderė (jais vadiname tokius, kurie mažiausiai po 10 l degalų pirko bent du kartus per dieną). Tokių atradome bent aštuonis. Ir ten – tikra mokėjimo kortelių kakofonija.

Iš galingesnių dublių – 2023 balandžio 3 dieną 102 l degalų už 138 eurus. Ponia Markova ieškojo kvailių, esą per porą valandų jos automobilis surijo 50 litrų“, – rašo „Skaidrinam“.

Artūras Želnys, Kontrolės komiteto vadovas (Centro dešinės koalicija, Liberalų sąjūdžio atstovas), per kadenciją gavo 9481,71 Eur.

Jis per kadenciją degalinėse paliko 43 skirtingų mokėjimo kortelių pėdsakus, iš pradžių į „Skaidrinam“ klausimus neatsakė, tačiau vėliau atsiprašinėjo ir pinigus į biudžetą grąžino – daugiau kaip 9600 eurų, kas yra daugiau, nei buvo gavęs.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Artūras Želnys
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Artūras Želnys

„Prielaidą, kad Želnys, švelniai tariant, yra svetimų kuro pirkimo čekių degalinėse gaudytojas, paaiškina, kodėl jis degalinėse lankėsi ir po du, ir po tris kartus per dieną.

2023 m. vasario 24 d. Dvi minutės „Nestėje“ – 43 l dyzelino už 70e. Skirtingi mokėjimo būdai. Visai nereiškia, kad pirko ir pylė. Greičiausiai pastvėrė likusį svetimą čekį. (...)

2022 m. liepos 9 d. A. Želnys pateikia tris automatinės CircleK čekius – du už dyzeliną, vienas už benziną už 110 eurų. 13:43 čekis 2 kolonėlėje apmokėtas kortele, 13:47:21 pirmoje kolonėlėje kita kortele, po 14 sekundžių ketvirtoje kolonėlėje – grynais“, – išsiaiškino „Skaidrinam“.

Tadeuszas Andrzejewskis, dabartinis Tarybos Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komiteto pirmininkas (LLRA), Vilniaus rajono degalinėse paliko 18 skirtingų mokėjimo kortelių numerius. „Skaidrinam“ kolegoms sakė, kad jam čia atrodo visiškai normalus skaičius.

Nuotrauka iš VRK.lt/Tadeuszas Andrzejewskis
Nuotrauka iš VRK.lt/Tadeuszas Andrzejewskis

Tarybos naudotų mokėjimo kortelių skaitlingumo čempionas, pasak „Skaidrinam“, – žinomas žmogus, buvęs kandidatas į Vilniaus rajono merus, Europos parko ir Liubavo muziejaus įkūrėjas Gintaras Karosas, kurio šią kadenciją savivaldybės taryboje nebėra.

„Jo pateiktuose kuro pirkimo dokumentuose – 45 kortelių atžymos.

Kad žinomas visuomenės veikėjas piktnaudžiauja, akivaizdžiai matyti paėmus, kad ir du jo atsiskaitymo mėnesius – 2023 sausį–vasarį.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gintaras Karosas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gintaras Karosas

Visi čekiai iš automatinės „Neste“. Septyni čekiai, septynios skirtingos mokėjimo kortelės per du mėnesius“, – rašoma tekste.

Antiheroje ir visos Lietuvos savivaldybių politikų maklių rekordininke (kol kas) „Skaidrinam“ pavadino dabar jau buvusią Vilniaus rajono tarybos narę, taip pat LLRA atstovę, o kartu – ir Šv.Jono Pauliaus II gimnazijos matematikos mokytoją Elvyrą Lepilovą.

„Bendra E.Lepilovos gautų išmokų už patirtas išlaidas suma (9490,17) beveik maksimali. Tačiau kaip ji žvejojo kuro čekius degalinėse – gniaužia kvapą.

Nuotrauka iš VRK.lt/Elvyra Lepilova
Nuotrauka iš VRK.lt/Elvyra Lepilova

Vieną po kito vartant dokumentų segtuvus kilo esmingai kitoks klausimas: kiek kuro pirkimo čekių iš degalinės galima išsivežti vienąkart ten nuvykus. Lepilovai net nereikėjo pagalbininko – kažkuo suinteresuoto degalinės operatoriaus. Ji medžiojo asmeniškai ir labiausiai buvo pamėgusi NESTE „automatą“ Vilniaus Justiniškėse.

Šiame tekste teikti čekių, įrodančių politikės dvigubus dublius, atvaizdus – beprasmiškas ploto žudymas. Atvejų, kada Lepilova iš degalinės išvykdavo laikydama rankose po du čekius, suskaičiavome mažiausiai dvidešimt“, – rašo „Skaidrinam“.

Lepilovos čekių medžioklėje svarbūs tik du veiksniai: data ir laiko tarpas, rodantis, kiek minučių trukdavo procesas.

Atsiskaitymo būdas, degalų rūšis – visiškai jokios reikšmės, teigia šios tarybos narės ataskaitas nagrinėję žurnalistai: „Nėra ypač reikšmingas ir jos „panaudotų“ perkant kurą skirtingų mokėjimo kortelių skaičius (21).

2022 m. lapkričio 16 d. Dešimt minučių degalinėje, keturi čekiai ir 130 eurų į kišenę. Grynieji, mokėjimo kortelė, mobilusis mokėjimas ir kažkokios įmonės kortelė. (...)

Ir pabaigoje – rekordinis Lepilovos kuro „pirkimo“ per vieną dieną dešimtukas. 2021 m. vasario 12 d., 14 minučių, dešimt čekių, 209 Eur mokesčių mokėtojų sąskaita sau į kišenę.“

Visą tekstą rasite čia: Jėzus išvaro čekistus iš Vilniaus rajono savivaldybės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis