„Įsilieti į darbo rinką būtų kur kas lengviau, jei turėtume didesnę lietuviškų programų pasiūlą, – mano Informacijos technologijų mokymo centro direktorė Skaidra Vaicekauskienė. – Bandydami išmokti naudotis kompiuteriu ar kitomis naujosiomis technologijomis, žmonės susiduria su dar viena problema – reikia mokėti ir užsienio, dažniausiai, anglų kalbą. Taip vos tik prasidėjęs mokymosi procesas patenka į aklavietę“.
Pasak jos, vyresnės kartos atstovams skaitmeninis raštingumas gali tapti visai nemenku iššūkiu, jei šalia nėra pagalbos suteiksiančio asmens.
„Jaunimas su naujomis technologijomis užauga, jų ryšys visai kitoks, todėl būtina didesnį dėmesį sutelkti į vyresnio amžiaus žmones, kuriems skaitmeninė atskirtis gali uždaryti visus kelius. Ne tik į darbo rinką, bet ir į bendravimą su užsienyje esančiais artimaisiais ar nemažai kitų, daugeliui jau įprastų, dalykų“, – pastebi S.Vaicekauskienė.
Bandydami išmokti naudotis kompiuteriu ar kitomis naujosiomis technologijomis, žmonės susiduria su dar viena problema – reikia mokėti ir užsienio, dažniausiai, anglų kalbą.
Įvairiausių visuotinio kompiuterinio raštingumo programų vykdymas suteikia žmonėms galimybę išmokti kompiuteriu atlikti bent minimalius veiksmus ar operacijas, tačiau akivaizdu, kad, norint mokyti, reikia turėti ir tinkamą mokymo medžiagą.
Labiausiai praverstų ir mokymosi procesą paspartintų programinė įranga lietuvių kalba. Nors pagrindinių programų, tokių kaip operacinės kompiuterių sistemos ar rašymui skirtos programos, sulietuvinta jau nemažai, specializuotų programų pasiūla vis dar nedidelė.
Šiemet parengęs keturias sulietuvintas visuomenei aktualias kompiuterines programas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas jas žada pateikti viešam naudojimuisi.
Nuo 2012 m. vykdžiusi Europos regioninės plėtros fondo remiamą projektą „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“, šiemet projekto grupė įvairiuose Lietuvos miestuose rengiamuose seminaruose pristato programas, kurias žmonės galės pritaikyti savo darbe. „Verslo atstovus ir jų darbuotojus turėtų sudominti ryšių su klientais valdymo programa „Vtiger CRM“ ar buhalterinės apskaitos programa „Turbocash“, o švietimo įstaigų, bibliotekų darbuotojų darbą palengvins elektroninio aplanko ir socialinių tinklų programa „Mahara“ bei virtualioji mokymosi aplinka „Claroline“, – sako projekto vadovė Valentina Dagienė.
Labiausiai švietimo stokojančios grupės nurodytos strateginiuose Europos Tarybos dokumentuose – tai migrantai, pabėgėliai, mokyklos nebaigę asmenys, neįgalieji, vyresnio amžiaus suaugusieji ir kt. Todėl toks palengvinimas – programų sulietuvinimas – turėtų juos paskatinti ir suteikti daugiau motyvacijos įsitraukti į mokymąsi.
