„Vilniuje visuomet sugyveno daugybė skirtingų tautų ir kultūrų žmonių, o šiuo projektu siekiame fiksuoti ir išsaugoti istorinę atmintį. Dabartinė Lietuvos gyventojų sudėtis yra itin pakitusi, senųjų gyventojų antkapiai nyksta, užrašai ant jų blunka, todėl mums labai svarbu inventorizuoti kapines, kol dar galime identifikuoti tą informaciją”,– apie projekto svarbą pasakoja SĮ „Vilniaus planas” direktorė Rūta Klevėnė.
2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kartu su įmone „Vilniaus planas“ pradėjus inventorizuoti ir skaitmenizuoti miesto kapines, buvo parengta visuomenei matoma viešoji ir tik kapinių administratoriams skirta aplinka, kuri leidžia administratoriams operatyviau susiderinti su miesto savivaldybe ir kultūros paveldo departamentu dėl prašymų ir leidimų laidoti. Viena iš darbą palengvinančių funkcijų – mirusiojo kapavietės paieška pagal ją prižiūrintį asmenį ar kitą informaciją.
Kapinių skaitmenizavimo darbai prasideda nuo kapaviečių identifikavimo bepiločiais orlaiviais – atliekamos didelės raiškos ir tikslumo kapinių ortofoto nuotraukos, o specialistai gautų duomenų pagalba atlieka kapaviečių skaitmenizavimą. Vėliau fotografuojami antkapiai ir laidojimo žurnalai, gauti įrašai skaitmeninami ir suvedami į duomenų bazę, tuomet pradedamas vykdyti informacijos susiejimo procesas. Pasak specialistų, kapinių skaitmeninimo darbai reikalauja nemažai laiko sąnaudų, tačiau tuo pačiu leidžia prisiliesti prie krašto kultūros istorijos, atsisakyti popierinių žurnalų ir pagreitina administracijos darbą. Informacija apie laidojimus Vilniaus miesto kapinėse anksčiau buvo kaupiama popieriniuose žurnaluose, kuriuos saugodavo kapines administruojančios įmones, todėl informacija apie tai nebuvo itin lengvai prieinama.
„Specialistams teko sudėtingas ir atidumo reikalaujantis darbas – šimtmečius skaičiuojančiuose žurnaluose mirusiųjų vardai skirtingais laikotarpiais buvo rusinami, lietuvinami ar kitaip pritaikomi tam laikotarpiui, todėl vesdami duomenis į sistemą, jie turėjo įvertinti žurnaluose įrašytus ir antkapyje iškaltus vardus, kurie neretai kardinaliai skyrėsi”, – pasakoja projekto vadovas Justinas Jasiūnas.
Inventorizuojant kapines pagrindiniu ir pirminiu šaltiniu buvo laikomas įrašas kapinių žurnaluose, nurodantis oficialią informaciją apie velionį. Specialistai vykdydami skaitmenizavimą susidūrė su dažna problema, jog daugelis pavardžių sovietmečiu į žurnalus buvo įrašomos kirilica, o dabar, vykdant transliteraciją, pavardės buvo verčiamos lotyniškais rašmenimis. Šio proceso metu buvo pastebėti neatitikimai – skyrėsi antkapyje ir žurnale įvesti asmenų vardai. Radus neatitikimus mirusiųjų duomenyse buvo viešinami abu variantai – kapinių žurnale pateiktas velionio vardas ir pavardė, ir originalus, iškaltas antkapyje.
Visuomenė yra raginama pranešti apie rastas klaidas ar neatitikimus, pasinaudojant sistemoje esančiu įrankiu arba apie tai informuojant el. paštu kapines@vilnius.lt. Taip pat prašoma susisiekti pastebėjus, jog skaitmeninėje kapų sistemoje nėra identifikuota jų artimo žmogaus kapavietė. Specialistai atidžiai peržiūri gautas gyventojus užklausas ir jas įvertinę įvykdo visuomenės prašymus.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.
