Pastaruoju metu pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, svarstoma apie kompanijos „Huawei“ plėtojamą naują 5G mobiliojo ryšio kartą. Kai kurios valstybės būgštauja, kad Pekinas šios bendrovės įrangą gali naudoti šnipinėjimui.
Grėsmių nacionaliniam saugumo vertinimą vasario mėnesio pradžioje pateikusių Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vadovai priminė, kad apribojimus „Huawei“ įvedė nemažai Vakarų valstybių, pavyzdžiui, JAV, Lenkija. Čekijoje Vyriausybės tarnautojams uždrausta naudotis šios kompanijos telefonais.
Tuo metu Lietuvoje situacija kiek kitokia. URM praėjusių metų pabaigoje už daugiau kaip 30 tūkstančių eurų darbuotojams nupirko „Huawei“ mobiliojo telefoninio ryšio aparatų. Politikų žiniomis, šios kompanijos telefonais naudojasi ir kitų valstybės institucijų darbuotojai.
Dauguma telefonų – kiniški
URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus atstovų teigimu, pastarąjį kartą ministerija mobiliojo telefoninio ryšio aparatų viešąjį pirkimą skelbė 2018 metų rugsėjo mėnesį. Jis atliktas naudojantis Centrinės pirkimų organizacijos paslaugomis.
„Įsigyta 140 „Huawei“ mobiliojo telefoninio ryšio aparatų už 31 339 eurus. Atsižvelgiant į techninę pirkimo specifikaciją ir mažiausios kainos kriterijų, šis per Centrinės pirkimų organizacijos portalą gautas pasiūlymas ir buvo priimtas vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais“, – aiškino jie.
URM naudojasi ir kitų gamintojų mobiliaisiais telefonais – „Apple“, „Nokia“, CAT. Tarnybinius mobiliuosius iš viso turi 230 ministerijos darbuotojų. Teigiama, kad telefonų aparatai atitinka ministerijos nustatytus bendruosius reikalavimus (tokius kaip operacinės sistemos ir antivirusinės programos naujumas, autentifikavimosi ir kiti saugaus naudojimosi nustatymai). Gamintojams ar aparatų tipams apribojimų nėra.
URM naudojamas tarnybinis mobilusis telefoninis ryšys nėra akredituotas ir negali būti naudojamas valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos perdavimui.
„URM atsakingai vertina visas rizikas, susijusias su technine bei programine įranga ir savo sprendimus šiais klausimais grindžia galiojančia teise bei kompetentingų institucijų rekomendacijomis. Ministerija supažindina savo darbuotojus su elektroninės informacijos saugos reikalavimais, ragina atsakingai pasirinkti komunikavimo kanalus ir sudaro tam sąlygas. Pabrėžiame, kad URM naudojamas tarnybinis mobilusis telefoninis ryšys nėra akredituotas ir negali būti naudojamas valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos perdavimui“, – teigė URM atstovai.
Turėjo atsižvelgti į aplinkybes
Nors mūsų žvalgybos institucijos dar tik rengia savo vertinimą dėl galimų grėsmių, Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Audroniaus Ažubalio nuomone, valstybės valdyme svarbu rimtai vertinti net mažiausias rizikas.
„Šiuo atveju kreipiant dėmesį į tai, ką kalba užsienio valstybių oficialūs asmenys, institucijos, tyrimų centrai, iš to turėjo būti padarytos išvados“, – įsitikinęs jis.
A.Ažubalis priminė, kad įvairios valstybės, tarp jų ir Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, yra išreiškusios susirūpinimą dėl „Huawei“ technologijų naudojimo kuriant naujos kartos 5G ryšio tinklus. Anot jo, neatmestina galimybė, kad šios kompanijos technologinėje įrangoje paliktos vadinamosios „landos“, kurios ilgainiui gali būti panaudotos bandant prieiti prie informacijos, šnipinėjimo ar netgi sabotažo tikslams.
Parlamentaras kritikavo URM pasirinkimą telefonus įsigyti už mažiausią kainą. Jis aiškino, kad organizuojant viešuosius pirkimus įstatymai numato galimybes pasirinkti nebūtinai pigiausią prekę ar paslaugą. A.Ažubalis teigė, kad būdamas užsienio reikalų ministru būtų labai rimtai analizavęs viešai prieinamą informaciją apie „Huawei“ ir valstybių-sąjungininkių priimtus sprendimus. „Tikrai būčiau atsižvelgęs į visus tuos dalykus. Kitą kartą sutaupyti tūkstančiai gali išvirsti visai kitu dalyku“, – įspėjo jis.
Kompanijos atsakas: saugumas yra prioritetas
Dėl „Huawei“ dalyvavimo plėtojant 5G ryšį A.Ažubalis su kolega parlamentaru Laurynu Kasčiūnu sausio viduryje kreipėsi į VSD ir Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą. Pastarojo direktorius Rytis Rainys tąkart tikino, kad nėra jokių nustatytų šios kinų kompanijos įrangos šnipinėjimo ar kitokios kenkėjiškos veiklos faktų, jog būtų galima pateikti konkrečias rekomendacijas ar išvadas.
Tačiau vasarį AOTD vadovas Remigijus Baltrėnas sakė, kad Kinijos įstatymai įpareigoja verslo įmones bendradarbiauti su žvalgybos tarnybomis.
„Tie visi faktai akivaizdžiai suponuoja nuomonę, kad yra grėsmė, ir kartu dirbdami mes renkame šiai dienai medžiagą, kad galėtume pateikti išvadas“, – tada kalbėjo jis.
VSD direktorius Darius Jauniškis vasarį 15min studijoje, paklaustas, ar rekomenduotų valstybės įstaigoms atsisakyti „Huawei“ įrangos, tvirtino, kad tokius sprendimus turėtų priimti politikai, o ne žvalgyba. Tačiau jis pripažino, kad dėl saugumo, paliktų galimybių šnipinėti kyla daug klausimų.
„Tai verčia susimąstyti ir susirūpinti“, – sakė jis.
„Huawei Technologies Vilnius“ atstovai tąkart pasidalino komentaru, kad kibernetinis saugumas ir privatumo apsauga yra ir visuomet išliks „Huawei“ prioritetas, o prieš patekdami į rinką, kompanijos įrenginiai tikrinami atliekant tūkstančius griežtų testų ir sertifikavimo procedūrų, kurias vykdo šimtai institucijų, įskaitant valdžios priežiūros institucijas, ryšio tiekėjus ir nepriklausomas įmones.
Įžvelgia problemą
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Juozas Olekas taip pat akcentavo, kad kelios užsienio valstybės ir mūsų žvalgybos tarnybos kalba apie tai, jog gali būti tam tikrų problemų naudojant kompanijos „Huawei“ ryšio priemones.
„Ar čia nauja karta, kuri dabar diegiama, projektai ir kiti dalykai, ar telefonai – kol kas tokio galutinio atsakymo neturime. Bet tai, kad Seimo narių padėjėjai, dabar – URM įsigijo („Huawei“ mobiliųjų telefonų – red.past.), man atrodo, iš tikrųjų yra problema, nes mes neturėdami galutinio atsakymo dėl saugumo, tokius telefonus naudojame tarp žmonių, kurie gali turėti slaptos informacijos“, – pažymėjo politikas.
Iš tikrųjų yra problema, nes mes neturėdami galutinio atsakymo dėl saugumo, tokius telefonus naudojame tarp žmonių, kurie gali turėti slaptos informacijos.
Pagrindinis būgštavimas, anot J.Oleko, yra tas, kad informacija, kuria dalijamasi naudojantis „Huawei“ telefonais, gali nukeliauti trečiosioms šalims.
„Kol kas neturime atsakymo dėl patikimumo, todėl tokie atsakymai yra reikalingi, nes negalime uždrausti kompanijoms, kurios turi leidimą prekiauti ir dirbti Lietuvoje, skleisti savo produkciją, kaip nors ją eliminuoti. Todėl prieš priimant sprendimus dėl tokių aparatų įsigijimų, mums reikėtų turėti labai aiškius atsakymus, ar čia tik gali taip būti ir ar pakankamai aukšta rizika, dėl ko mes jų neturėtumėme naudoti arba pasielgti kitaip“, – pakartojo jis.
