„Deja, jų – per mažai. Be to, ne visi gyventojai išdrįstų jais, esant nelaimingam atsitikimui, naudotis“, – sako Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė Rūta Ramoškienė.
Defibriliatorių trūksta
Panevėžio mieste esantys automatiniai išoriniai defibriliatoriai (AID) registruojami Greitosios medicinos pagalbos (GMP) centre. Jei AID prijungtas prie GMP, pradarius dėžutę automatiškai siunčiamas signalas. Greitosios pagalbos medikai iškart gali matyti, kurioje vietoje prireikė skubios pagalbos ir ten išsiųsti ekipažą.
„Įstaigos, kurios turi automatinius išorinius defibriliatorius, pateikia mums informaciją, tiksliai nurodydamos vietą, kur jis įrengtas. Visa informacija apie esančius defibfriliatorius mūsų aptarnavimo zonoje yra suvesta į dispečerinės informacinę sistemą. Tai taip pat reikalinga, kad žinotume, kur ir koks defibriliatorius yra ir, jeigu atsitiktų kažkoks įvykis, galėtume pasakyti pagalbą teikiančiam asmeniui, kur galėtų jis pasiimti defibriliatorių“, – paaiškino R.Ramoškienė.
Sveikatos priežiūros specialistų nuomone, defibriliatorius reikėtų įrengti vietose, kur bent 16 valandų per parą būna ne mažiau kaip 200–250 žmonių.
„Pirmasis AID buvo įrengtas SEB banke ir kurį laiką jis buvo vienintelis Panevėžyje. Ir tik vėliau AID pradėti įrenginėti ir kitose viešosiose įstaigose. Šiuo metu mieste turime 14 AID, bet, palyginti su tuo, kiek Panevėžyje teikiama paslaugų, defibriliatorių tikrai trūksta“, – teigė R.Ramoškienė.
Bijo padaryti klaidų
Vadovės žiniomis, nė vienoje įstaigoje esančių AID gyventojams panaudoti dar neteko. Kitas klausimas, ar esant būtinybei, žmonės gebėtų ir išdrįstų panaudoti AID.
Anot R. Ramoškienės, kalbant apie aparatų prieinamumą viešose vietose, kalbėti reikia ir apie visuomenės švietimą. Žmonės nebijos teikti pirmosios pagalbos, žinodami, kam skirti defibriliatoriai ir kaip jais naudotis.
„Mes atliekame visuomenės mokymus, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Kadangi pati juos vedu, pastebiu, kad žmonės bijo panaudoti defibriliatorių, neturi pakankamai žinių. Gyventojams trūksta informacijos, kaip AID reikėtų naudoti ir, apskritai, kaip atlikti pradinį gaivinimą. Bijoti nereikia, o jeigu trūksta žinių, reikia mokytis. Galimybių gauti žinių apie pirmąją pagalbą, apie AID, pradinį gaivinimą tikrai daug, tik reikia jomis pasinaudoti“, – sakė R.Ramoškienė.
Specialūs ženklai
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis, mieste šiuo metu yra 14 defibriliatorių: po kelis turi prekybos centrai „LIDL“, „Rimi“, Panevėžio miesto poliklinika, Fizinės medicinos ir reabilitacijos centras, Panevėžio rajono poliklinika, Konsultacijų poliklinika, „Kalnapilio arena“, „Impuls“ sveikatingumo klubas, SEB bankas bei Teritorinė ligonių kasa.
Vietos, kur galima rasti defibriliatorius, žymimos specialiu tarptautiniu ženklu – širdimi su žaibu žaliame fone. Įmonėse, turinčiose šiuos aparatus, privalu apmokyti žmones, galinčius jais naudotis.
Visose „LIDL“ parduotuvėse
„LIDL Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigė, kad defibriliatoriai yra įrengti visose „LIDL“ parduotuvėse visoje Lietuvoje. Jie taip pat yra įmontuoti įmonės centriniame biure, logistikos centre. Visose tinklo parduotuvėse defibriliatoriai yra montuojami visiems prieinamoje vietoje – prie kasų arba tik įėjus į parduotuvę, prie šviežių kepinių zonos. Centriniame biure ir logistikos centre AID montuojami ten, kur dažniausiai būna didžiausi darbuotojų susibūrimai.
„Šis prietaisas padeda atkurti širdies ritmą dar iki atvykstant medikams. Be to, juo gali naudotis kiekvienas, net ir neturintis medicininio išsilavinimo. Parduotuvėse visas vadovaujantis personalas yra praėjęs pirmosios pagalbos mokymus ir apmokytas suteikti pirmąją pagalbą“, – sakė L. Skersytė.
L.Skersytės žiniomis, defibriliatorius yra tekę panaudoti keletą kartų, tačiau skirtingais atvejais.
„Atidarius AID dangtį ir jį išėmus, iškart susisiekiama su pagalbos telefonu 112, tad kelis kartus defibriliatorius buvo panaudotas norint greitai susisiekti su medikais. Taip pat buvo atvejis, kuomet panaudoti AID paprašė iš gatvės atbėgęs žmogus – jį į „LIDL“ parduotuvę nukreipė pirmosios pagalbos centras, kadangi visi mūsų defibriliatoriai yra susieti su pagalbos centru. Keletą kartų defibriliatorius buvo panaudotas suteikti pirmąją pagalbą parduotuvėje, kol buvo sulaukta medikų“, – pasakojo L.Skerystė.
Jaučiasi saugiau
Dar viena įstaiga mieste, turinti skubios pagalbos atveju prieinamą automatinį defibriliatorių – Panevėžio teritorinė ligonių kasa. AID gerai matomoje vietoje – pakabintas Gyventojų aptarnavimo skyriuje. Apie jo buvimo vietą informuoja lipdukas ant Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus lauko durų ir šio skyriaus patalpose.
Pasak Panevėžio teritorinės ligonių kasos administravimo skyriaus vedėjos Astos Levickienės, AID įstaiga įsigijo savo lėšomis. Šiemet pagal esamas rekomendacijas, nesvarbu, ar aparatas buvo naudotas, ar ne, numatyta pakeisti AID elektrodus, kurie gaivinant žmogų dedami ant krūtinės.
A. Levickienė džiaugėsi, kad AID įstaigoje dar nė sykio nebuvo naudotas, bet, jeigu prireiktų aparatu gelbėti žmogaus gyvybę, darbuotojai tam yra pasirengę. Panevėžio TLK specialistai apmokyti, kaip naudoti šį prietaisą, kad pirmoji pagalba, staiga sustojus žmogaus širdžiai, būtų suteikta tinkamiausiai. Patarimus dėl įrenginio naudojimo davė ir šį aparatą į Panevėžio TLK pristatę įmonės atstovai.
„Turimas aparatas mums dar daugiau suteikia pasitikėjimo. Esant būtinybei, tiksliai žinotume, kaip elgtis. Bendraujame su Visuomenės sveikatos biuru, esame praėję daug įvairių mokymų, turėję praktinių užsiėmimų, kaip teikti pirmąją pagalbą“, – teigė A.Levickienė.
Ruošiasi mokymams
Siekiant užtikrinti, kad kritinių sveikatos sutrikimų atvejais kaip galima greičiau ir kokybiškiau būtų suteikiama pirmoji medicinos pagalba, praėjusiais metais AID įsigijo ir „Kalnapilio arena“.
Defibriliatorius įrengtas prie centrinio arenos įėjimo. Apie tai, jog aparatas yra šioje įstaigoje, žinią skleidžia informaciniai ženklai, esantys visuose arenos aukštuose. Specialūs iškvietimo mygtukai yra įrengti I ir II aukštuose, kuriais pasinaudojus, iškart informuojamas arenos apsaugos postas.
Pasak „Kalnapilio arenos“ atstovės Eglės Morkūnės, šiemet planuojama atliki AID patikrą, taip pat suplanuoti naujų arenos darbuotojų pirmosios pagalbos mokymai. Sporto renginių metu arena talpina iki 5700, koncertų metu – iki 7000 žiūrovų.
„Arenoje gausu skirtingo amžiaus lankytojų, todėl turime būti pasirengę greitai reaguoti į įvairias situacijas, tarp jų – sveikatos sutrikimus, ypač kai kelios pirmosios minutės gali būti lemtingos“, – sakė E.Morkūnė.
