Skambūs politiniai pareiškimai – dar ne viskas: galutinis žodis ES atitenka teisininkams

Viešėdamas tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas Karolis Dieninis papasakojo, kad ES teisės mechanizmai nėra paprasti, todėl būtina koordinuoti visą teisinę sistemą.

„Mūsų užduotis yra užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų įgyvendinti koordinuotai, – sakė K.Dieninis. – Tai apima ne tik mūsų nacionalinių teisės aktų suderinimą su ES teise, bet ir visų ministerijų veiksmų koordinavimą. Turime užtikrinti, kad kiekviena institucija žinotų savo atsakomybę ir veiktų vieningai.“

Teisingumo ministerijos atstovas pabrėžė, kad vienas didžiausių iššūkių yra užtikrinti, jog ES teisės aktai būtų įgyvendinti tinkamai ir laiku.

„Visos ministerijos ir kitos valstybės institucijos įgyvendina ES teisės aktus, o mūsų užduotis yra prižiūrėti šį procesą ieškant bendro sutarimo“, – teigė K.Dieninis. Jis taip pat pažymėjo, kad teisės aktų projektai turi būti suderinti su ES teise, o tai reikalauja kruopščios peržiūros ir vertinimo.

Pašnekovo teigimu, perkeliant ES teisę į nacionalinę teisę, svarbu ne tik užtikrinti, kad teisės aktai atitiktų ES reikalavimus, bet ir nepakenkti nacionaliniam interesui.

„Turime vengti perteklinio reguliavimo ir užtikrinti, kad teisės aktai atitiktų mūsų teisinį reguliavimą, – aiškino K.Dieninis. – Tai reiškia, kad kartais turime rasti pusiausvyrą tarp ES reikalavimų ir mūsų šalies poreikių. Tai nėra lengva užduotis, bet ji būtina siekiant išlaikyti tiek ES, tiek Lietuvos teisės harmoniją.“

Pasak K.Dieninio, ES teisės aktai dažnai yra sudėtingi ir apima įvairias sritis. Pavyzdžiui, aplinkosaugos, skaitmenizacijos ir kitos sritys reikalauja intensyvaus teisinio reguliavimo.

„Europos Sąjunga buvo sukurta siekiant ekonominių tikslų, tačiau dabar ji apima labai platų teisinio reguliavimo spektrą, – sakė jis. – Pavyzdžiui, nauja aplinkosaugos direktyva, kuri įsigaliojo šiais metais, reikalauja, kad Lietuva per artimiausius 24 mėnesius peržiūrėtų ir pritaikytų savo teisės aktus. Tai nėra lengva, nes reikia įtraukti daugybę institucijų ir užtikrinti, kad visos jos veiktų koordinuotai.“

Jeigu valstybė narė nesugeba laiku perkelti ES teisės aktų, jai gali būti skirtos baudos. K.Dieninis pabrėžė, kad Lietuva dar nėra gavusi baudų už neįvykdytus įsipareigojimus, tačiau tai nereiškia, kad situacija negali pasikeisti. „Stengiamės, kad taip neįvyktų, ir iki šiol Lietuva turėjo tik tris bylas, kuriose Europos Komisija apskundė mūsų šalį“, – teigė jis.

K.Dieninis pabrėžė, kad politiniai pareiškimai dažnai skiriasi nuo realių teisinės sistemos procesų. Net jei jie būna skambūs, teisininkai turi užtikrinti, kad įsipareigojimai būtų vykdomi pagal nustatytą tvarką arba bus imamasi priemonių.

„Bet kuriuo atveju valstybės negalėtų atmesti savo įsipareigojimų. Jos privalėtų imtis tam tikrų priemonių, kad laikytųsi nustatytų reikalavimų. Kas nutinka, jei įsipareigojimai nevykdomi? Pavyzdžiui, Lenkijos byla, kurioje Europos Komisija, po pažeidimo procedūros, padavė Lenkiją į teismą. Teismas pripažino, kad Lenkijos vykdoma anglies kasyba šalia Čekijos sienos pažeidė aplinkosaugos reikalavimus. Už šį pažeidimą buvo skirta, jei gerai pamenu, milijono eurų bauda per dieną. Labai sunku politikams tampa paaiškinti mokesčių mokėtojams, kurie nesupranta, kodėl tos baudos mokamos“, – pateikė pavyzdį K.Dieninis.

Daugiau įžvalgų apie ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę ir teisinio reguliavimo iššūkius galima išgirsti tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“, kuri sukurta įgyvendinant Europos Parlamento remiamą projektą „Tavo balsas stiprina Europą“.