Žvilgsniai į EHU nukrypo paaiškėjus, kad antru pagal dydį buvęs universiteto donoras – Šiaurės ministrų taryba nusprendė nutraukti paramą.
Šis žingsnis aiškintas tuo, kad keičiasi prioritetai – taryba nusprendė nukreipti pinigus pabėgėlių integracijai, tačiau Šiaurės ministrų taryba pranešime lyg tarp kitko paskelbė, kad sprendimą lėmė ir pasikartojantys vidiniai nesutarimai, pastaraisiais metais universitetui neleidę veikti efektyviai.
Taryba lyg tarp kitko paskelbė, kad sprendimą lėmė ir pasikartojantys vidiniai nesutarimai, pastaraisiais metais universitetui neleidę veikti efektyviai.
Tačiau Bel.biz teigia, kad praėjusiųjų metų pabaigoje ŠMT gavo pasaulyje gerai žinomos bendrovės „Deloitte“ atlikto universiteto audito rezultatus, kurie galėjo padėti apsispręsti.
Nors pernai spalio pabaigoje parašytas 46 puslapių dokumentas turėjo būti slaptas, Bel.biz jį gavo.
Straipsnyje teigiama, kad auditoriai nustatė, jog rektoriui Davidui Pollickui, valdančiosios tarybos pirmininko pavaduotojui Danui Davidsonui ir nariui Gregory Prince'ui universitetas išleido milžiniškas sumas.
Per keturis mėnesius kelionėms – 92 tūkst. eurų
Pasak audito, D.Pollickas iš universiteto per keturis mėnesius – nuo pernai birželio iki rugsėjo gavo 104 tūkst. dolerių (92,2 tūkst. eurų).
Anot portalo, šios išmokos yra nurodytos kaip su tiesiogine veikla susijusios išlaidos: lėktuvų bilietai, kitos transporto išlaidos, maitinimas ir dienpinigiai.
Tačiau auditoriai iš tiesų mano, kad D.Pollickas susitarė su D.Davidsonu dėl išmokų gavimo iš JAV organizacijos „American Councils“.
Šios jaunimo išsilavinimu visame pasaulyje besirūpinančios organizacijos prezidentas yra EHU valdančiosios tarybos pirmininko pavaduotojas D.Davidsonas, ji yra buvusi EHU donorė.
Nustatė tokią schemą: D.Pollickas neva patiria didelių finansinių išlaidų ir pateikia sąskaitas „American Councils“ , o vėliau tas sumas, be didelių analizių, universitetas kompensuoja.
Straipsnyje rašoma, kad auditoriai nustatė tokią schemą: D.Pollickas neva patiria didelių finansinių išlaidų ir pateikia sąskaitas „American Councils“ , o vėliau tas sumas, be didelių analizių, universitetas kompensuoja.
Šios sąskaitos, pasak Bel.biz, yra už aviabilietus, viešbučius, vairuotojo paslaugas. Auditoriai sako, kad problema ta, jog jiems nebuvo pateikta jokių papildomų duomenų, pavyzdžiui, aviabilietų kopijų.
„Tokios kompensacijos D.Pollicko naudai gali rodyti apie mokestinius pažeidimus“, – rašo auditoriai.
Jei išlaidos buvo kompensuotos, už jas reikėjo sumokėti mokesčius.
2015 metų liepą EHU kompensavo „American Councils“ pateiktas dviejų EHU valdančiosios tarybos narių – D.Davidsono ir G.Prince'o išlaidas – 52 080 dolerių (46,1 tūkst. eurų).
Auditoriai negavo jokių dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas – taip jie teigia dokumente, todėl jie nėra tikri, kad išlaidos buvo tikros.
Jie rekomendavo Šiaurės ministrų tarybai kreiptis į „American Councils“ ir paprašyti detalesnės informacijos apie sąskaitas ir išlaidas.
Gavo kosminį atlyginimą
Pasak Bel.biz, 2014 metų rugsėjį su D.Pollicku buvo pasirašyta darbo sutartis, kurioje numatyta 14 583 eurų mėnesinė alga.
2015 metų birželį jis tapo rektoriumi ir alga sumažėjo iki 60 tūkst. eurų per metus (5 tūkst. eurų per mėnesį), plius galimas priedas, kuris negali viršyti 30 tūkst. eurų.
D.Pollickui buvo mokama alga pagal seną, jam naudingesnę, sutartį.
Tuomet šalys susitarė, kad naujo susitarimo nuostatos galioja nuo 2015 metų balandžio, tačiau tiek balandį, tiek gegužę D.Pollickui buvo mokama alga pagal seną, jam naudingesnę, sutartį.
Rektorius esą pažadėjo grąžinti permoką, tuo metu EHU pažadėjo kompensuoti nuostolius, kuriuos jis neva patyrė konvertuojant eurus į dolerius, mokant rektoriui algą. Tai auditoriams taip pat pasirodė įtartina.
Tačiau EHU Komunikacijos ir rinkodaros vadovas Maksimas Milta 15min atsiųstuose atsakymuose teigė, kad rektorius neturi jokių slaptų finansinių ryšių už EHU ribų, o informacija apie algos dydį yra viešai prieinama.
Tačiau 15min EHU puslapyje neradus skelbiamų algų ir paprašius patikslinti, M.Milta nurodė, kad D.Policko alga po mokesčių išskaitymo yra 3800 eurų per mėnesį.
Tokiu būdu universiteto pirminis finansinis įsipareigojimas D.Pollickui buvo 70 proc. sumažintas.
Dar kartą paprašytas patikslinti, kokia alga buvo 2015 metų pirmaisiais mėnesiais, M.Milta parašė, kad EHU Patikos fondas bei EHU valdančioji taryba nusprendė skirti 2 metų bendrąjį 180 000 eurų biudžetą „ant popieriaus“ universiteto konsultavimo darbams nuo 2014 kovo mėn.
„D.Pollickas buvo pasamdytas kaip universiteto konsultantas, tačiau 2014 m. spalį įvyko universiteto restruktūrizacija ir D.Pollickas tapo laikinuoju rektoriumi. Nuo 2015 balandžio mėn. D.Pollickas buvo paskirtas rektoriumi ir jo alga buvo sumažinta iki 3800 eurų per mėn., tokiu būdu universiteto pirminis finansinis įsipareigojimas D.Pollickui buvo 70 proc. sumažintas 2015.04–2016.04 laikotarpiui, negu buvo numatyta 2014 m. kovo mėn“, – teigiama M.Miltos atsakyme.
Tai reiškia, kad D.Pollickas iš tiesų kurį laiką gaudavo kosminį atlyginimą.
Kalbų apie milžinišką D.Pollicko algą būta dar 2014 metų spalį. Tuomet „The New York Times“ paskelbė, kad D.Pollickas per metus Lietuvoje uždirba 150 tūkst. JAV dolerių (kiek daugiau nei po 9 tūkst. eurų per mėnesį).
Tiesa, leidinys nenurodė, ar ši suma su mokesčiais, ar be jų. Tuomet EHU aiškino, kad „The New York Times“ neteisus – iš tiesų D.Pollicko alga yra tris kartus mažesnė.
Kompensacijų negavo, bet gavo
Į 15min klausimą, ar iš tiesų auditorių ataskaitoje minėti universiteto atstovai gavo tokias kompensacijas, M.Milta atrašė, kad 2015 metais „Deloitte Lithuania“ pateikė audito projektą, kuriame, M.Miltos žodžiais, deja, nebuvo įtrauktos konsultacijos su Valdančiosios tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju.
Jame minimi duomenys į nuorodas auditorių buvo gauti nelegaliai.
„Jei tokios konsultacijos būtų įvykusios, būtų paaiškėję, kad „išorės mokėjimai“, kurie pabrėžiami audito ataskaitos projekte, buvo kompensacijos už konkrečias darbo keliones ir būsto išlaidas, patirtas universiteto vadovybės, kurias „Deloitte“ iš tiesų aptiko. Todėl audito išvados projektas buvo neišsamus ir jame daromos neteisingos išvados, jame minimi duomenys į nuorodas auditorių buvo gauti nelegaliai“, – raštu pateiktuose atsakymuose aiškino jis.
Pasak M.Miltos, nė vienas EHU Valdančiosios tarybos narys negavo jokių kompensacijų.
„Galiojančia visų aukštojo mokslo įstaigų, kurių Valdančiąsias tarybas sudaro nariai iš įvairių šalių, tvarka patirtos kelionių išlaidos tam, kad jie galėtų dalyvauti universiteto valdyme, paprastai yra apmokamos“, – teigė jis.
15min M.Milta atsakė anglų kalba. Tai, ką gavo universiteto atstovai, jis vadino ne kompensacijomis, o anglišku žodžiu reimbursement, kuris reiškia patirtų išlaidų grąžinimą, kitaip tariant, tą pačią kompensaciją. Sumų, universiteto atstovų išleistų skrydžiams ir kitiems reikalams, M.Milta atsakymuose nepaneigė.
EHU atstovas taip pat aiškino, kad akademiniais 2015–2016 metais EHU buvo atlikti trys auditai, kuriuos inicijavo ne tik universitetas, bet ir donorai.
Jo teigimu, „KPMG Sweden“ atliktas auditas esą deramai nurodė universiteto silpnąsias vietas ir pateikė konstruktyvius patarimus.
Sieks užginčyti audito rezultatus
M.Miltos atsiųstame atsakyme cituojama EHU Valdančiosios tarybos pirmininkė Anne Lonsdale teigė, kad atliekant auditą tuometis Valdančiosios tarybos pirmininkas Danielis Tarschys turėjo daugybę prieštaravimų tiek pačiam audito procesui, tiek auditorių daromoms išvadoms, į kuriuos nei „Deloitte“, nei Šiaurės ministrų taryba nieko neatsakė.
Ji pabrėžė, kad dabar yra pateikta nauja audito versija, kuriai EHU turi tokių pat priekaištų, todėl, pasikonsultavusi su JAV teisininkų kompanija „Akin Gump Strauss Hauer & Feld LLP“, A.Lonsdale negalinti sutikti su audito ataskaita.
„Todėl dabar imuosi veiksmų juos užginčyti teisiškai“, – sakė ji.
Šiaurės ministrų taryba audito nekomentuoja
Šia tema pasisakė ir Šiaurės ministrų taryba.
Institucijos tinklalapyje paskelbtame pranešime teigiama, kad 2015 metais Norvegijos, Suomijos ir Danijos vyriausybės nusprendė įšaldyti savo paramą EHU dėl įtarimų netinkamu valdymu.
Paprašė atlikti auditą dėl universiteto sutarčių su konsultantais ir pirmuoju prorektoriumi.
Šiaurės ministrų taryba netrukus subūrė komisiją, kuriai buvo pavesta ištirti padėtį. Tuo metu paramos įšaldymas kėlė grėsmę sustabdyti visos paramos EHU pervedimą.
Netrukus įšaldymas buvo atšauktas remiantis suburtos komisijos rekomendacijomis bei universiteto rektoriaus ir Valdybos komisijai duotais paaiškinimais.
Papildomai ir Danijos Nacionalinė kontrolieriaus tarnyba paprašė atlikti auditą dėl universiteto sutarčių su konsultantais ir pirmuoju prorektoriumi, naujojo rektoriaus paskyrimo procedūros ir kt. Paskelbtą konkursą auditui atlikti laimėjo kompanija „Deloitte“.
Pranešime pabrėžiama, kad „Deloitte“ yra pasaulinio lygio audito kompanija, žinoma ir gerbiama dėl savo patikimumo.
„Ši audito ataskaita nėra viešas dokumentas ir buvo išsiųsta EHU Valdybai tam, kad būtų imamasi tinkamų veiksmų. Šiaurės ministrų taryba yra įsipareigojusi neskelbti audito ataskaitos trečiosioms šalims ir todėl negali komentuoti ar aptarinėti konkrečių ataskaitos detalių. Šiaurės ministrų taryba tikisi, kad EHU Valdyba atsižvelgs į audito ataskaitą, o EHU Patikos fondui pavesta šia tema palaikyti ryšį su Valdyba“, – teigiama pranešime.
Universitetą finansiškai remia ir Lietuva
Stambiausias EHU paramos davėjas yra Europos Komisija, universitetui skirianti apie 1 mln. eurų kasmet.
Šiaurės ministrų taryba universitetą kiekvienais metais rėmė apie 500 tūkst. eurų suma.
Baltarusišką universitetą remia ir įvairių šalių vyriausybės. Taip pat – ir Lietuvos. Mūsų šalies mokesčių mokėtojai kasmet universitetui skiria po 200 tūkst. eurų.