Apie 3 milijonų Lietuvą 2030 m. ir tam pasiekti numatytas priemones išgirdęs 3 vaikų tėvas Gediminas Bražiūnas sako, kad ne grandiozinių planų šiandien reikia. Ir ragina Vyriausybę verčiau gerinti bendrą verslo aplinką, ypač smulkiajam: taikyti mokesčių lengvatas pradedantiesiems, paprastinti teisinę bazę, taip dažnai nekaitalioti įstatymų.
„Pavyzdžiui užsienyje, Anglijoj, pirmus 2 metus jokių mokesčių nemoki. Galėtų geriau padaryti taip, kad visus jaunus žmones, kurie dirba, kad geriau motyvuotų, kad mums mažesni mokesčiai, kad mažesnių mokesčių sąskaita mes galėtumėme mokėti didesnius atlyginimus. Tada motyvuotų juos dirbti ir neišvažiuoti. Nes dabar 20 eurų užsienyje yra daugiau nei 2-3 eurai Lietuvoje“, – kalbėjo picerijos savininkas G.Bražiūnas.
Vis dėlto kelias plane numatytas priemones Gediminas giria: pavyzdžiui, mokėti pinigus įdarbinant emigrantą, bent kurį laiką dengti socialinio draudimo įmoką už pirmą kartą įdarbintą asmenį iki 29 metų.
Pinigų švaistymu Gediminas vadina bandymą prisivilioti emigravusių tautiečių per užsienyje rengiamas užimtumo muges, norą per įvairias platformas formuoti Lietuvos, kaip geros vietos dirbti ir kurti verslą, įvaizdį. Esą numatomas stiprinti individualaus konsultavimo grįžimo į Lietuvą klausimais centras, kuris veiktų vieno langelio principu, bus naudingas tik tiems, kurie jau ir taip apsisprendę grįžti.
„Kad ir kiek tos informacijos gaus emigrantas, geriausia informacija ir rekomendacija – iš kito emigranto draugo, kad Lietuvoje yra gerai. Kaip ir aš galėčiau savo draugams, jei jausčiausi, kad geros sąlygos, kad atlyginimai nešokinės, kad mokesčiai nekils iš niekur nieko ar dar kažkas“, – sakė G.Bražiūnas.
„Neišvažiuoja žmonės iš šalies, kuri sėkminga. Žmonės akivaizdžiai mato, kad jiems negerėja, kad struktūrinių pokyčių nevyksta, kad didėja smarkiai nelygybė, kad kai kas iš to ekonomikos augimo semia labai dideliais samčiais, o kitiems lieka tiktai arbatinis šaukštelis. Tai žinoma, kad jie tai matydami ir galvoja, kad reikia išvažiuoti arba, jeigu išvažiavus, sugrįžus čia nelabai ką rasi“, – teigė socialinių mokslų ir ekonomikos analitikas prof. dr. Romas Lazutka.
Ekspertų priekaištus atmetanti Vyriausybė sako, kad 3 milijonų planas papildys jau veikiančius, ir jame daugiau dėmesio – ne emigrantams, o likusiems Lietuvoje. Skatinant didesnį gimstamumą, žadama dovanomis apiberti vaikus auginančias šeimas: kiekvienam naujagimiui po 100 eurų, mažinti PVM kūdikių prekėms, skatinti šeimai draugiškas įmones, didinti vaiko priežiūros paslaugų kiekį, į mokyklas grąžinti visuotinį nemokamą pradinukų maitinimą ar valstybinėse darbovietėse įrengti vaikų priežiūros zonas.
„Na, o mes norime, norime ar nenorime, ar tiesiog yra mūsų strateginis tikslas, mes turime šeimose gimdyti daugiau. Jeigu du vaikus yra būtina sąlyga dėl mūsų išlikimo, yra pačioje strategijoje, kurią Seimas yra patvirtinęs. Numatyta, kad mes galėtume kalbėti apie 2030 m. tam tikrą stabilizaciją“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Ekspertai sako, kad panašios skatinimo programos nepadės išlaikyti jaunimo regionuose. Pavyzdžiui, Šiauliuose vos vienas kitas susidomėjo pradėtomis mokėti stipendijomis, mainais už sutartį likti dirbti mieste po mokslų.
„Studentų iš viso dabar yra 46. Yra pasirašomos sutartys. Bet vėlgi, kaip čia bus iki galo, koks tas skaičius, parodys ateitis. Nes kai kurie, tarkim, kai jau reikia galutinį dėti parašą, pradeda abejoti, gal jie nenori įsipareigoti. Ir jau turim tokių atvejų, kur sako ne, aš gerai pagalvojau, kad nenoriu savęs riboti ir įsipareigoti“, – pasakojo Šiaulių savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė.
Kone 1 mln. gyventojų nuo 1990 m. netekusi Lietuva ne tik toliau mažėja, bet ir sensta. Penktadalis visų šalies gyventojų, o tai – kone 0,5 mln., yra vyresni nei 65 metų, kai vaikų – beveik pusantro karto mažiau.
