Vasarą paaiškėjo, kad Pravieniškių pataisos namuose veikė pavojingas organizuotas nusikalstamas susivienijimas. Jo nariai platino narkotines medžiagas, smurtavo prieš kitus nuteistuosius ir iš jų prievartavo turtą. Po šių skandalų sukruto politikai ir Kalėjimų departamentas, o dėmesio sulaukę nuteistieji grasino riaušėmis.
Kiek pasistūmėta sprendžiant problemas, aiškinosi LRT RADIJO laida „10–12“.
„Įvykiai Pravieniškių pataisos įstaigoje atskleidė tai, kad mūsų darbuotojai vykdo savo pareigas galbūt mažesne apimtimi dėl darbuotojų trūkumo, lėšų trūkumo. Dalis darbuotojų dirba tiesiogiai su nuteistaisiais, kiti yra postuose, vaizdo sistemos antrajame sektoriuje neveikiančios, kur reikalinga, būtina įrengti mažiausiai 22 vaizdo stebėjimo kameras. Šiai dienai turime tik dvi veikiančias kameras“, – pripažino Kalėjimų departamento direktorius Robertas Krikštaponis.
Jo aiškinimu, dvi veikiančios kameros ir tos pasenusios, tačiau departamentas neturėjo lėšų funkcionuojančioms kameroms įrengti.
R.Krikštaponis sakė, kad po įvykių Pravieniškėse ėmėsi nuteistųjų perkėlimo į kitas įstaigas – kaliniai, darantys neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, išvežami į kitas įstaigas. Taip mažinamos rizikos. Be to, Pravieniškėse pasitelkta Viešojo saugumo tarnyba, sustiprintas budėjimas.
Skandalingą situaciją Pravieniškėse atskleidęs DELFI specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius pripažįsta: bandymų keisti situaciją būta. Tačiau, sako jis, Viešojo saugumo tarnyba jau nebepatruliuoja, o jų patruliavimas apsiribojo vakariniais apsilankymais sektoriuose – po parodomojo pasirodymo jie išvykdavo.
„Galbūt dabar kiek ramiau, bet ta ramybė, manyčiau, apgaulinga. Kalbėjimas apie tai, kad nėra, tarkime, vaizdo kamerų įrengta – jos kainuoja tikrai ne milijonus, užtenka šimtų tūkstančių eurų, už juos galima nupirkti. Tos kameros neveikė visą laiką – niekas jų neprižiūrėjo, niekam tai neįdomu“, – kalbėjo D.Sinkevičius.
Darbuotojus aprūpins vaizdo registratoriais
R.Krikštaponis aiškino, kad departamentas iš Teisingumo ministerijos papildomai gavo 230 tūkst. eurų, tie pinigai skirti Pravieniškių, Alytaus, Panevėžio pataisos namams ir laisvės atėmimo vietų ligoninei. „Mes tuos pinigus paskyrėme patalpų remontui, kur būtų galima perkelti nuteistuosius. Kadangi yra nenaudojamų patalpų, jas galima panaudoti nuteistųjų laikymui sumažinant jų koncentraciją vienoje įstaigoje, darant mažesnes grupes. Idealiausias variantas – kamerų tipo patalpos, kad jose būtų laikoma po 2–3 asmenis“, – kalbėjo departamento vadovas.
Jo aiškinimu, vaizdo stebėjimo sistemas numatyta įrengti kitąmet. Tačiau jau pradėti viešieji pirkimai vaizdo registratoriams įrengti. Planuojama, kad kiekvienas darbuotojas, tiesiogiai dirbantis pataisos įstaigoje, privalės nuolat nešiotis veikiantį vaizdo registratorių. Taip tikimasi užtikrinti ir darbuotojo saugumą, ir kontroliuoti jo bendravimą su nuteistaisiais, nuteistųjų elgesį.
Tačiau, perspėja D.Sinkevičius, vaizdo registratoriai vaizdo kamerų neatstos, mat visą laiką pareigūnai su nuteistaisiais kartu nebūna.
D.Sinkevičius išsiaiškino, kad Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) ir Lietuvos teismai ne kartą buvo valstybę nubaudę ir įpareigoję įrengti kameras, tik visi apie tai tylėjo. „Mes už du nužudymus jau esame sumokėję daugiau nei 100 tūkst. eurų. Už tai, kad būtent Pravieniškėse žmonės buvo nužudyti ir nužudymai neatskleisti. Tai vien už tai, kad Pravieniškėse nebuvo užtikrintas nuteistųjų saugumas“, – aiškino pašnekovas. Jo teigimu, jau 2012 m. EŽTT sprendime pasakyta, kad vaizdo kameros turi būti.
„Kameros turėjo būti įrengtos ir anksčiau, bet šiandien situacija tokia, kokia yra“, – pripažino R.Krikštaponis. Tačiau, sako jis, greitai galima įrengti tik vaizdo registratorius. Veikiančiai kamerų sistemai reikia projekto, suskaičiuoti reikalingas medžiagas, įvykdyti viešąjį pirkimą – tikimasi, kad techniniai darbai prasidės kitąmet.
D.Sinkevičius taip pat pastebėjo, kad dabar Pravieniškėse visas žurnalisto pokalbis su nuteistuoju įrašomas vaizdo registratoriumi. Tai aiškinama nuteistųjų teisių gynimu. Tuo metu kituose pataisos namuose bendrauti su kaliniu galima kalbantis akis į akį, pareigūnas budi atokiau, niekas nesiklauso.
„Pas mus visi gali kalbėti laisvai ir jokio persekiojimo nežinau“, – gynėsi departamento vadovas.
Nemoka už viršvalandžius
D.Sinkevičiaus duomenimis, pataisos namų darbuotojai skundžiasi negaunantys atlyginimų už viršvalandžius.
Tą pripažįsta ir profsąjungos atstovas.
„Buvau pas teisingumo ministrą, peršnekėjome dėl viršvalandžių nemokėjimo – tai tiesa, ministras pažadėjo ieškoti lėšų, kad paskutinį ketvirtį viršvalandinės valandos būtų apmokamos“, – sakė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Pasak K.Pauliuko, apie tai, kaip pagerinti darbuotojų saugumą, kol kas dar tik kalbama, ruošiamasi specialiųjų saugumo priemonių viešajam pirkimui.
Atskira tema – atlyginimai. K.Pauliuko aiškinimu, pradėjęs dirbti pareigūnas atskaičiavus mokesčius gauna 450–550 eurų atlyginimą. „Ir ministrui, ir departamentui sakyta: jeigu jau šiais metais gyvename sunkiai, tai kitais metais nebegali būti kalbų, kad nėra lėšų, nėra pinigų. Turi susimąstyti ne tik departamento vadovas, ministras, bet ir pati Vyriausybė“, – apibendrino profsąjungos vadovas.
Turi susimąstyti ne tik departamento vadovas, ministras, bet ir pati Vyriausybė.
K.Pauliuko tvirtinimu, su tokiais atlyginimais ir aprūpinimu į sistemą naujų žmonių nepritrauksi.
Ar su tokiais atlyginimais realu tikėtis, kad žmonės rizikuos gyvybe, tramdys kalinius ir nesusigundys bendradarbiauti su nuteistaisiais? „Niekas už tokį atlyginimą neis ir nerizikuos savo sveikata bei gyvybe“, – įsitikinęs pašnekovas.
K.Pauliukas sako, kad kol tokie atlyginimai, dalis pareigūnų pasirenka kitą pusę – darbą ne valstybei. Esą niekur nėra šventųjų, ir kai kurie pareigūnai nori gyventi geriau už kitus. To išvengti esą neįmanoma, ir tai kartosis.
R.Krikštaponio žiniomis, metų pradžioje pataisos įstaigose trūko 435 pareigūnų, rugsėjo pradžioje trūkumas buvo 344. Taigi, sako jis, nauji žmonės ateina, įstaigos pildosi. Be to, Kalėjimų departamentas mažina etatų skaičių ir juos perkelia į įkalinimo įstaigas.
Departamento vadovo teigimu, pradedančiųjų pareigūnų atlyginimų vidurkis – apie 600 eurų, nors yra jaunų pareigūnų, kurie su priedais už naktinį darbą atskaičiavus mokesčius gauna 1000.
Tebeprekiauja narkotikais ir naudojasi mobiliaisiais
Tačiau Pravieniškėse dirbantis K.Pauliukas situaciją šioje įkalinimo įstaigoje apibūdino švelniau: jo teigimu, čia valdžios neperėmusi nusikaltėlių mafija.
„Žinote, man labai juokinga, kada taip sakoma, nes šiomis dienomis aukšti vadovai liaupsina nuteistuosius, sudaro jiems šiltas sąlygas. Aš visada sakau taip: tai nėra reabilitacijos centras, tai nėra poilsio namai. Tai yra bausmę atliekantys nuteistieji ir režimas, kurio reikia laikytis“, – į klausimą, ar prižiūrėtojams pavyko atsikovoti valdžią iš nuteistųjų, atsakė K.Pauliukas.
K.Pauliukas gynėsi nedirbantis sektoriuje, iš kurio visuomenę pasiekė informacija apie smurtą prieš kalinius. Jis taip pat bandė abejoti, ar tikrai vyko „jūros šventės“, kuomet kaliniai buvo išnaudojami, mušami, nors tą įrodo ne tik kalinių liudijimai, bet ir turimi vaizdo įrašai.
D.Sinkevičius priminė, kad pataisos namų vadovai ne kartą bandė sumenkinti šią šventę, nors vienais metais per ją buvo nužudytas žmogus. Tai užfiksuota dokumentuose.
Pasak D.Sinkevičiaus, dabar bandoma sumenkinti, ką jis parašė, tačiau visa tai įrodo pareigūnų atliktas ikiteisminis tyrimas.
D.Sinkevičiaus žiniomis, prekyba narkotikais įkalinimo įstaigose tebevyksta. Kaip ir tebeveikia mobilieji telefonai bei interneto ryšys. „Aš galiu pasakyti, kad kai kurie pareigūnai iš tikrųjų pasistengė, ir kai kuriems nuteistiesiems telefonai buvo atjungti, kai kurie išvežti į kitus pataisos namus“, – sakė žurnalistas.
R.Krikštaponis dėstė, kad kai kuriuose Pravieniškių skyriuose įrengta detektavimo sistema – suveikus bet kokiam įrenginiui, rodoma, kur jis yra. Tai, sako R.Krikštaponis, labai veiksminga priemonė, iš nuteistųjų telefonai paimami. Jo aiškinimu, visiškai užblokuoti mobiliojo ryšio Pravieniškėse neįmanoma – toks blokavimas įvestas tik Izraelyje ir JAV, tačiau ten įkalinimo įstaigos toli nuo gyvenamųjų pastatų.
Ministras ramina: kitąmet bus geriau
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius portalui LRT.lt sakė pavedęs išsiaiškinti, ar tikrai Pravieniškėse nemokama už viršvalandžius. Jo teigimu, šį klausimą sprendžia Kalėjimų departamento direktorius, o ministerija vyriausybėje siekia geresnio departamento finansavimo kitąmet.
E.Jankevičius sakė atsižvelgęs į profsąjungų reikalavimą ir, siekdamas pakelti darbuotojų motyvaciją, nusprendė dar šįmet dviem kategorijomis pakelti atlyginimus mažiausiai uždirbantiems pareigūnams. Tai pareikalavo nemažai lėšų.
„Jūs labai smarkiai klystate, padarytos išvados yra ypač rimtos, dalis nuteistųjų perkelta į kitas įstaigas, dalis įstaigų remontuojama dar šiais metais, ko nebuvo suplanuota, pertvarkoma į kamerinį tipą. Taigi kalbėdami lengvabūdiškai galime pasakyti, kad dabar iš kažkur gausime 150 mln. eurų ir nupirksime viską, ką pasako. Deja, biudžetas suplanuotas 2017 m., jis patvirtintas toks, koks yra. Vyriausybė skiria ypač didelį dėmesį šiai sistemai ir kitąmet suplanuotas gerokai didesnis biudžetas“, – sakė E.Jankevičius.
Ir šįmet Kalėjimų departamentui, perskirsčius asignavimus, skirta 1,3 mln. eurų, o per pusantro mėnesio nupirkti kamerų neįmanoma – tam reikia skelbti konkursus, taisyti investicinius projektus. Tai, sakė ministras, dabar ir daroma.
„Aš jums asmeniškai rekomenduoju pačiam nuvažiuoti į Pravieniškes ir pažiūrėti, kiek kamerų ir kuriose dalyse neveikia“, – dėl to, kad Pravieniškėse neveikia vaizdo stebėjimo kameros, nesutinka E.Jankevičius.
