Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 08 06 /10:44

Švietimo ministras: jeigu kyla klausimas, ar pirkti, lyginti uniformą Rugsėjo 1-ajai, tai tikrai taip

COVID-19 pandemija gerokai sujaukė viso pasaulio planus. Lietuvoje mokslo metai baigėsi nuotoliniu būdu, tik dabar paskelbti abiturientų valstybinių egzaminų rezultatai. Tačiau kitų mokslo metų pradžia turėtų būti tradiciškai rugsėjo 1-ąją, tik greičiausia su kur kas daugiau apsaugos priemonių, nei visi įpratę.

Pradės rugsėjo 1

Apie tai, nuo kada ir kaip prasidės nauji mokslo metai, ketvirtadienį skelbia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

„Mums rūpi, kad mokyklų bendruomenės žinotų, kokius sprendimus, rekomendacijas ir pagalbą teiksime dėl artėjančių mokslo metų. Pavasario iššūkį įveikėme bendradarbiaudami, pasitikėdami savivaldos atstovų, mokyklų vadovų lyderyste, mokytojų sumanumu, mokinių ir jų tėvų supratingumu. Girdime jų klausimus, matome lūkesčius. Išmokome daug pamokų, todėl tikiu, kad rudeniui taip pat galime būti tinkamai pasirengę“, – ministerijos pranešime cituojamas ministras A.Monkevičius.

Anot ministro, mokslo metai prasidės rugsėjo 1 dieną: „Mieli tėveliai, mieli mokiniai, jeigu kyla klausimų, ar lyginti uniformą, ją pirkti, tai tikrai taip. Mokslo metai prasidės įprastu būdu mokyklose, pradžia bendro ugdymo ir profesinėse mokyklose rugsėjo 1 dieną, taip pat ir aukštosioms mokykloms, išskyrus pirmakursius, kuriems mokslo metai prasidės rugsėjo 14 d. Taip rekomendavome aukštosioms mokykloms, aišku, jos priims savo sprendimą, bet kiek žinau, tokį sprendimą jos ir priims, nes užsitęs priėmimas.“

Sprendimai bus lokalūs

Anot ministro, siūloma atsižvelgti į epidemiologų nustatytus kriterijus: „A atvejis – kuomet užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius savivaldybėje pasieks 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir kitas rodiklis – jei bent 10 proc. naujų užsikrėtimų nebus susiję su lokalizuotais, valdomais, įvežtiniais, bus svarstoma dėl privalomo kaukių dėvėjimo ir kitų epidemiologų reikalavimų. Tai vienas slenkstis.

Kitas slenkstis aukštesnis, jeigu konkrečioje savivaldybėje esant 25 užsikrėtimams 100 tūkst. gyventojų ir tiems 10 proc. naujų užsikrėtimų, nesusijusių su lokalizuotais, valdomais, įvežtiniais atvejais, tada bus vertinama galimybė pereiti prie nuotolinio mokymo konkrečioje savivaldybėje. Ir gal net ne visoje, o lokaliai tuose taškuose, kuriuose tokia situacija bus nustatyta.“

Kastyčio Mačiūno nuotr./Žmonės su kaukėmis
Kastyčio Mačiūno nuotr./Žmonės su kaukėmis

Kol kas, kaip sakė A.Monkevičius, tokios situacijos nėra nė vienoje savivaldybėje, kaip ir nėra pagrindo planuoti, kad taip galėtų atsitikti.

Jeigu situacija keisis, tuomet bus sprendžiama, tačiau sprendimai bus ne visai Lietuvai, o kiekvienam regionui atskirai, atsižvelgiant į situaciją dėl koronaviruso konkrečioje savivaldybėje.

„Jeigu prireiktų priimti sprendimą, kad reikia perorganizuoti sprendimą lokaliai kažkokioje savivaldybėje, tai darytume pasitarę su Vyriausybe, to rajono vadovybe. Ar reikėtų dalinai, ar visiškai pereiti į nuotolinį mokymą“, – kalbėjo A.Monkevičius.

ŠMSM yra parengusi rekomendacijas dėl ugdymo proceso vykdymo.

Giedrius Surplys dar papildė ministrą, kad jeigu vienoje mokykloje būtų didelis protrūkis, vyriausiasis epidemiologas gali paskelbti karantiną toje mokykloje.

Šventės irgi turėtų vykti

Rugsėjo 1-osios šventės, anot ministro, skatintinos, turi vykti, bet priklausys nuo mokyklos bendruomenės. Tik rekomenduojama laikytis tuo metu galiosiančių reikalavimų, šventės turėtų vykti lauke.

Jeigu reikės dalinti klases į grupes, tam reikės lėšų, esame paskaičiavę, kad tai per mėnesį kainuotų 16-17 mln. eurų, jeigu reikėtų visoje Lietuvoje.

Ministras, paklaustas, ar klasėse, kuriose yra po 25-30 vaikų, nereikės dėvėti kaukių nuo pat mokslo metų pradžios, sakė, kad tai priklausys nuo situacijos konkrečioje vietovėje. Esą šiuo metu tai nenumatoma, užteks srautų reguliavimo ir kitų reikalavimų, kurie jau numatyti.

„Jeigu reikės dalinti klases į dvi dalis, tam reikės lėšų, esame paskaičiavę, kad tai per mėnesį kainuotų 16-17 mln. eurų, jeigu reikėtų visoje Lietuvoje. Aišku, to nebus, bet esame paskaičiavę, kokios pagalbos reikėtų ir konkrečioms savivaldybėms“, – sakė ministras.

Anot ministro, naujai pradedantys dirbti mokytojai arba tie mokytojai, kuriems jų trūksta, gaus naujus kompiuterius – jų ketinama išdalinti 2850. Mokytojams vyks ir kvalifikacijos tobulinimo kursai, bus skirtas 12 mln. eurų, kurios bus paskirstytos mokykloms pagal mokinių skaičių, skiriant 40 eurų kiekvienam vaikui.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Algirdas Monkevičius, Jolanta Navickaitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Algirdas Monkevičius, Jolanta Navickaitė

„Noriu pasakyti, kad tai yra skaitmeniniam turiniui, ir priemonėms, ir mokytojų kvalifikacijai, susijusiai su skaitmeninio turinio panaudojimu. Atrodytų, kad 40 eurų nėra daug, bet tai dešimteriopai didesnė suma, nei buvo skiriama praeitais metais“, – teigė A.Monkevičius.

Bendrieji reikalavimai, anot ministro, yra tokie patys – tiek mokykloms, tiek kitoms švietimo įstaigoms, tiek neformaliajam ugdymui. Jeigu kuriame nors regione situacija labai pablogės, tai Vyriausybė priiminės sprendimus kartu su to rajono savivaldybėmis kaip įstaigų steigėjais.

A.Monkevičius patikslino, kad sprendimus žadama priimti labai operatyviai, bet esą vis tiek bus numatomas tam tikras intervalas, į kurio rodiklius bus atsižvelgiama. Siūloma sprendimus priiminėti trečiadienį-ketvirtadienį, kurie įsigaliotų pirmadienį, paliekant mokyklai galimybę tas kelias dienas organizuoti mokymosi procesą savo nuožiūra.

Jokių papildomų priemonių dėl rizikos grupėje esančių pedagogų nėra priimta, galioja bendrieji reikalavimai, priimti operacijų vadovo.

Priklausomai nuo epidemiologinės situacijos gali būti reikalaujama dėvėti apsaugos priemones ir mokytojams, ir mokiniams.

Galbūt teks dėvėti ir kaukes

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė sakė, kad reikalavimų, kurių teks laikytis, bus daug.

„Priklausomai nuo epidemiologinės situacijos gali būti reikalaujama dėvėti apsaugos priemones ir mokytojams, ir mokiniams“, – teigė ji.

Mokiniai sėdės vienoje klasėje, pas juos ateis mokytojai. Tik specializuoti kabinetai bus naudojami, tačiau po kiekvienos pamokos jie privalės bus tinkamai išvėdinti ir dezinfekuoti. Mokykloms rekomenduojama taip organizuoti ugdymo procesą taip, kad skirtingų klasių mokiniai turėtų kuo mažiau kontaktų tarpusavyje – sureguliuoti jų srautus tinkamai, atidaryti papildomus įėjimus, numatyti judėjimo į valgyklas, tualetus schemas.

„Jeigu leidžia mokyklos erdvės, reikėtų numatyti kiekvienai klasei erdves, kur mokiniai galėtų praleisti pertraukas. Tai padėtų išvengti kontakto su kitų klasių mokiniais“, – teigė J.Navickaitė.

Mokyklose privalės būti pakankamai dezinfekcinių priemonių.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jolanta Navickaitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jolanta Navickaitė

Mokymo planas, jos teigimu, nesikeičia, kaip ir pertraukų planavimas, tik pietums reikėtų ilgesnės pertraukos. Mokinių maitinimui bus papildomų reikalavimų. Jeigu mokyklų valgyklos didelės, joje vienu metu galės valgyti kelios klasės. Jeigu vaikai nešasi maistą iš namų, galės valgyti ir klasėse, laikantis higienos reikalavimų.

Mokinių pavežėjimas bus toliau vykdomas, mokykliniu autobusu važiuojantys vaikai turės dėvėti kaukes, išleidus grupę teks autobusus dezinfekuoti. Jeigu važiuoja mokiniai viešuoju transportu, turės laikytis ten galiojančios tvarkos.

Vaikų ir mokytojų sveikatos būklė bus stebima itin atidžiai, draudžiama į mokyklą ateiti karščiuojantiems ar turintiems kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių.

J.Navickaitė tvirtino, kad tėvai turėtų jausti atsakomybę ir matydami, kad vaikas jaučia kokius nors simptomus, neleisti jo į mokyklą. O mokytojai jau turi daug patirties organizuoti nuotolinį mokymą, todėl toks vaikas tikrai neliktų be pamokų, užduotys jam galėtų būti pateiktos nuotoliniu būdu.

Ministras dar papildė, kad tai galiotų ir kitokiose situacijose – tarkim, esant gripo epidemijai, itin šaltiems ar karštiems orams, tuomet irgi bus galima organizuoti nuotolinį ugdymą.

Vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė pabrėžė, kad tarp mokinių, mokyklinio amžiaus vaikų COVID-19 paplitimas nėra didelis, tačiau susirūpinti labiau turėtų mokytojai. Tai liečia ir vyresnio amžiaus pedagogus, turinčius kitų ligų. Jiems L.Ašoklienė patarė dėvėti kaukes.

Reikalavimų – ne vienas

Antradienį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė kalbėjo, kad pagal dabartines tendencijas mokslo metai galėtų prasidėti laiku. „Dabartinės tendencijos, jei jos nepasikeis, rodo, kad mokslo metai galėtų prasidėti normaliai, kaip ir buvo įprasta, bet laikantis viso komplekso saugumo priemonių, kurios buvo rekomenduotos“, – sakė ji.

Anot NVSC atstovės, tarp šių priemonių yra sveikatos patikrinimas, nepriėmimas mokytojų ar mokinių, kurie jaučia bent vieną iš simptomų, dezinfekcijos priemonių užtikrinimas, tinkamai vėdinamos patalpos, rekomendacija dėvėti kaukes ir kitos priemonės.

R.Lingienė teigė, kad šiuo metu taip pat svarstomi įvairūs variantai, jei situacija pablogėtų, tačiau visais būdais siekiama, kad nereikėtų grįžti prie nuotolinio mokymo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas