Pasiteisinęs sprendimas
Kaunas išlieka vieninteliu Lietuvos miestu, naudojančiu rombų ženklinimą ant važiuojamosios kelio dalies prieš perėjas.
Savivaldybė pranešime spaudai konstatuoja, kad toks sprendimas pasiteisino. Per pastaruosius penkerius metus nereguliuojamose Kauno pėsčiųjų perėjose nežuvo nė vienas žmogus.
2016–2018 metais mirtimi pasibaigusių nelaimingų įvykių perėjose fiksuota nuo dviejų iki penkių per metus.
„Žmonių saugumą miesto gatvėse gali užtikrinti ir geros idėjos, laiku padaryti sprendimai, įgyvendintos naujovės. Kaunas tą jau ne kartą įrodė.
Buvo nemažai plakančių liežuviais, kai ant važiuojamosios dalies, prieš pėsčiųjų perėjas, nupiešėme pirmuosius rombo formos ženklus. Institucijos kraipė galvas ir reikalavo kokio nors pagrįstumo. O mes sakėme, kad tokį pavyzdį parsivežėme iš užsienio ir pasitikime jų patirtimi. Šiandien matome rezultatą“, – tai, kad rombai iš pradžių susilaukė daug kritikos, priminė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Šiuo metu mieste įrengta apie 900 reguliuojamų ir nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų su kryptiniu apšvietimu. Kasmet tiek perėjų, tiek rombų horizontalusis žymėjimas atnaujinamas.
Rombai Kaune pradėti naudoti 2018 metais. Tąkart naujovė pasitelkta remiantis Japonijos, Naujosios Zelandijos ir kitų užsienio šalių patirtimi.
Vien per pirmuosius dvejus metus, kaip tikina savivaldybė, žymėjimas prieš perėjas padėjo skaudžių nelaimių skaičių sumažinti kone perpus.
Padeda įvertinti situaciją
„Pirmiausia, šis ženklinimas skirtas pėstiesiems ir jų saugumui užtikrinti. Įžengti į važiuojamąją dalį, įskaitant ir perėjas, galima tik įvertinus atstumą iki transporto priemonių ir jų greitį. Tačiau niekur nenurodoma, kaip žmogus, be jokių specialių žinių ir įgūdžių, turėtų tai padaryti.
Vadinamieji rombai yra pagalba eismo dalyviams: jie įrengiami 30 metrų iki perėjos. Būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį, žinoma, jeigu neviršija greičio“, – paaiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Imamasi papildomų priemonių
Kaune naujos pėsčiųjų perėjos įrengiamos ne tik atsižvelgiant į eismo įvykių suvestines, bet ir į gyventojų pastebėjimus.
Prieš kelerius metus Kaunas tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuris pradėjo naudoti ir įstrižines pėsčiųjų perėjas. Pirmoji įrengta K.Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje.
Esant būtinybei, pasitelkiamos papildomos priemonės: per metus suremontuojama arba įrengiama apie 1,5 km apsauginių kelio atitvarų, taip pat apie 2,2 tūkst. kelio ženklų.
Pernai horizontaliuoju ženklinimu pažymėta 145 km miesto gatvių.
Naudodami vaizdo stebėjimo kameras Eismo valdymo centro specialistai reguliuoja šviesoforų ciklus, tiesiogiai stebi realius eismo dalyvių srautus.
