2020 07 22

Skelbia „tyrimą“ siejantį COVID-19 su 5G ryšiu, tačiau detales nutyli

Feisbuke skelbiama informacija apie tyrimą, neva įrodantį, kad 5G ryšys gali sukelti koronavirusą. Tačiau publikacija veikiau nuomonė nei tyrimas, o akį rėžiančios spragos – jau pirmosiose pastraipose.
Vyras Londone greta sienos su užrašu skelbiančiu esą COVID-19 pandemija buvo pradėta 5G ryšio tinklui išplėsti
Vyras Londone greta sienos su užrašu skelbiančiu esą COVID-19 pandemija buvo pradėta 5G ryšio tinklui išplėsti / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Sakote sąmokslo teorija? Tada šią „sąmokslo teoriją“ paskelbė JAV Nacionalinė Medicinos biblioteka“, – dalindamasis tinklalapio infa.lt publikacija skelbia feisbuko vartotojas.

15min nuotr./Įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Įrašas socialiniame tinkle

Infa.lt savo ruožtu dalinasi tinklalapyje biolifesas.org publikuoto redakcinio straipsnio (ang. editorial) ištraukomis, skambiai įvardijamomis „tyrimu“. Vis dėlto tai ne tyrimas, o teorinių prielaidų rinkinys, nepatikrintas jokiais eksperimentais.

Penkių akademikų, kurių gretose nėra mikrobiologų, teorinė publikacija pavadinta „5G technologija ir koronaviruso indukcija į žmogaus odos ląsteles“.

Publikacijoje teigiama, kad žmogaus odos ląstelės veikia kaip antenos ir sugeria 5G tinklo skleidžiamas bangas. Sugertos bangos esą ląstelėse suformuoja šešiakampes ir penkiakampes struktūras, kurios panašios į koronavirusą.

15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?
15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?

Teigiama, kad tai leidžia susiformuoti virusams, tokiems kaip SARS-CoV-2. Vis dėlto publikacijoje išsakyti teiginiai prieštarauja toje pačioje publikacijoje pateiktiems normatyvams, reikalingiems kad teorija veiktų.

Dydis – svarbu

„Tam, kad virusai ląstelėje susiformuotų, būtina, kad išorinių bangų ilgis būtų mažesnis už ląstelės dydį“, – teigiama tyrimo įžangoje. To paties sakinio paminėti nepamiršo ir infa.lt pasirodžiusios publikacijos autoriai.

Trečioje „tyrimo“ pastraipoje pažymima, kad 5G ryšio dažnis siekia iki 72 gigahercų (GHz). Tai reiškia, kad tokio dažnio bangos ilgis siekia 4,1 milimetro. Tuo metu žmogaus odos ląstelių dydis svyruoja nuo 0,025 mm iki 0,04 mm.

Tam, kad būtų išpildyta tyrimo autorių įvardinta sąlyga, bangos ilgis būtų mažesnis už ląstelės dydį, reikėtų bangų, kurių dažnis siekia nuo 7,5-15 tūkst. GHz ar daugiau, net šimtą kartų daugiau nei, anot publikacijos autorių, ketinama naudoti 5G ryšio tinklui

VIDEO: Infodemijos simptomai: klaidinančios teorijos apie COVID-19

Net jei ir tyrimo autorių teorinis modelis, teigiantis, kad virusai gali susidaryti kone iš tyro oro, būtų teisingas, pagrindinė jų pačių nurodoma sąlyga, ląstelės dydžio ir bangos dažnio santykis, neturi nieko bendro su naudojamu 5G ryšio palaikymui.

NASA duomenimis, radijo bangos, kurios naudojamos ryšio komunikacijose, sklinda diapazone nuo 3 kilohercų (KHz) iki 3000 GHz. Tai reiškia, kad infa.lt publikuoto „tyrimo“ autorių teorinis modelis veikia gerokai už telekomunikacijoms naudojamų dažnių.

Dar daugiau, nors tyrime įvardijama, kad 5G tinklui gali būti naudojamas 72 GHz dažnis, Europos Komisija (EK) numato, kad Europos Sąjungos (ES) teritorijoje pirmiausia turėtų būti naudojamas kur kas mažesnis 3,6 GHz dažnis.

15min ne kartą rašė apie tai, kad patikimų tyrimų, įrodančių, kad 5G tinklas būtų žalingas žmogaus sveikatai nėra. Priešingai, mokslininkų vertinimų apčiuopiamos žalos nustatyti iki šiol nepavyko. Taip pat ne kartą rašėme ir apie tai, kad COVID-19 ir 5G ryšys siejamas be pagrindo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./5G ryšio antena
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./5G ryšio antena

Abejotinas šaltinis

Žurnalas, kuriame publikuotas infa.lt į lietuvių kalba išverstas redakcinis straipsnis, negali pasigirti gerais akademiniais rodikliais. Scimagojr.com duomenimis, „Journal of biological regulators and homeostatic agents“ citavimo indeksas, kuriuo matuojamas akademinių žurnalų populiarumas, siekia 1,5 balo.

Palyginti, visame pasaulyje pripažįstamo medicinos žurnalo „The Lancet“ įvertis siekia 44,8 balo. Žinoma, žemas žurnalo publikacijų citavimo lygis nereiškia, kad jame pateikiama informacija vien dėl to yra bloga, tačiau jei patys akademikai dažnai nesinaudoja šaltiniu, kažin ar tai gera idėja mokslu besidomintiems laisvalaikiu.

Juo labiau, kad nei publikacijos tekstas, nei pateikiami įrodymai pasitikėjimo nekelia. Pavyzdžiui, teiginys esą 5G sukelia šimtus skirtingų susirgimų, pagrindžiamas matematiko, teologo ir informacijos fiziko nemoksliniu, neredaguotu straipsniu.

Šiame teigiama, kad bevielės technologijos ardo šeimų ryšius, savinasi asmens duomenis. Įrodymų šiems teiginiams pagrįsti pašykštima.

Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija (ICNIRP), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) yra ne kartą skelbusios, kad 5G ryšys ir COVID-19 nėra susiję.

15min vertinimu, socialiniame tinkle skelbiama informacija yra iš dalies klaidinanti. Nors informacija apie 5G ir COVID-19 sąsajas išties buvo publikuota, tačiau tai nėra mokslinis tyrimas, kaip nurodoma feisbuke. Dar daugiau, tekste pateikiamos sąlygos ryšiui tarp 5G ir COVID-19 nėra išpildamos remiantis teksto autorių pateiktais normatyvais.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų