„Dabar pietrytinis kalno šlaitas iki pat gynybinės sienos užpiltas skalda ir sutvirtintas tinklu. Šio šlaito nestabilumą lemia ne tik supiltinis gruntas, bet ir atstatytos – neautentiškos – gynybinės sienos bei Aukštutinės pilies rūmų griuvėsių sunkis“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas Vytautas Račkauskas.
Pietrytinė Gedimino kalno dalis kaip ir visas kalnas ir toliau yra nuolat stebima, buvo praplėstas grunto judesių daviklių skaičius. Stebėjimo sistemos duomenimis, kol kas žymesnių judesių neužfiksuota.
Tikslas – rasti efektyviausią sprendimą
Muziejus siekia už palankiausią kainą siūlomos racionaliausios tyrimų apimties ir efektyviausio, atsižvelgiant į objekto specifiką, tvarkybos metodo, todėl visi gauti pasiūlymai bus vertinami atsižvelgiant į tris kriterijus: kainą, siūlomų tvarkybos darbų metodą ir siūlomų tyrimų pagrįstumą.
Projektuotojas turės parinkti ilgalaikius šlaitų stiprinimo, apsaugos nuo vandens poveikio sprendinius, užtikrinti ant kalno esančių statinių, gynybinės sienos, atraminių sienų stabilumą, taip pat spręsti, kaip sumažinti kritulių poveikį grunto stabilumui. Pagal tą pačią sutartį turės būti atlikti geologiniai, geodeziniai, statybiniai tyrimai ir parengtas erdvinis 3D kalno modelis.
Tam, kad tyrimai nebūtų pertekliniai, realų jų poreikį bus privaloma įvertinti apibendrinus 2016–2018 m. atliktus Gedimino kalno ir jo statinių tyrimus bei turimus archyvinius duomenis. Kartu siekiama, kad būtų išanalizuoti ir visi iki šiol atlikti laikini stabilizavimo darbai, apsvarstytos galimybės juos išsaugoti, integruoti į kompleksinį projektą.
„Praėjusių metų konkursą paskelbėme neįvykusiu, nes sulaukėme tik vieno pasiūlymo, kuris buvo atmestas dėl per didelės kainos. Būtent menkas aktyvumas ir nulėmė tai, kad šis konkursas yra skelbiamas jau antrą kartą. Raginame Lietuvos ir užsienio įmones, ypač turinčias tokių darbų patirties, kuo aktyviau dalyvauti šiame konkurse“, – ragina laikinai Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pareigas einanti Eglė Pekarskaitė.
Projekto parengimo ir tyrimų atlikimo paslaugų kaina priklausys nuo tiekėjų siūlymų, tačiau negalės viršyti numatytos vertės – 2,1 mln. eurų. Tik turint projektą galės būti skelbiamas rangos darbų konkursas viso kalno ilgalaikiam sutvarkymui. Tiksli šių darbų kaina kol kas nėra žinoma ir priklausys nuo būsimo projekto sprendinių.
Kultūros ministerijos kanclerio Laimono Ubavičiaus teigimu, ministerija kartu su Nacionaliniu muziejumi pateikė reikiamus dokumentus Finansų ministerijai, prašydama užtikrinti finansavimą iš ES struktūrinių fondų lėšų.
„Planuodami darbus bandėme paskaičiuoti galimą būsimų darbų kainą, lyginant su jau sutvarkyto šlaito plotu ir kaina. Tokie darbai galėtų kainuoti apie 30 milijonų eurų. Tiesa, toks palyginimas nėra tikslus. Į šiaurės vakarų šlaito darbų kainą įėjo papildomi rostverkų ir atraminės sienos remonto darbai, o kalbant apie likusius šlaitus, nebūtinai visur bus reikalingos tokios pačios priemonės, gali skirtis ir techniniai sprendimai. Viskas priklausys nuo parengto projekto sprendinių“, – teigia E.Pekarskaitė.
Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 m. pabaigoje.
Kompleksiniai sprendimai tapo įmanomi tik stabilizavus kalno būklę
Kompleksinio projekto parengimas leis kalną tvarkyti pagal aiškų ir tyrimais pagrįstą projektą. Taip ne tik bus parinktos pagal kiekvieno šlaito specifiką reikalingos tvirtinimo priemonės, bet ir atrasti vieningi problemų sprendimai.
„Tokie sprendimai nėra priimami, kai šlaitai slenka iš visų pusių ir reikia skubių priemonių. Būtent tokia situacija ir susiklostė 2017 metų pabaigoje, kai dėl pusę metų trukusio išskirtinai lietingo laikotarpio ženkliai pablogėjo kalno būklė. Nors tuo metu jau vyko iki tol vienintelės nuošliaužos šiaurės vakarų šlaite tvarkybos darbai, tačiau vos per 2 mėnesius deformacijos apėmė ir likusius kalno šlaitus. Artėjo žiema, todėl be greitų stabilizavimo darbų nuošliaužos būtų plitusios ir susijungusios į vientisą masyvą. Taip kalnas kompleksinio tvarkymo etapo galėjo ir nesulaukti“, – teigia E.Pekarskaitė.
Šiuo metu Gedimino kalno būklė yra stabili. Didžioji dalis laikinų priemonių savo funkcijas sėkmingai atlieka jau daugiau nei metus. Nuo 2017 m. lapkričio neįvyko nė viena nauja deformacija, o anksčiau įvykusios nesiplėtė ir yra stabilios. Priemonių efektyvumą pagrindžia ir stebėsenos sistema, kuri nuo 2018 m. pradžios nefiksavo jokių žymesnių judesių.
„Vis dėlto visos priemonės, išskyrus šiaurės vakarų šlaite, nors ir pristabdė deformacijas, yra laikinos, skirtos būklei stabilizuoti, iki bus parengtas ir įgyvendintas kompleksinis kalno tvarkymo projektas. Tik atlikus reikalingus tyrimus ir įgyvendinus kompleksinį tvarkybos darbų projektą įmanomas galutinis ilgalaikis viso kalno sutvarkymas“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas V.Račkauskas.
