Dažniausios mirties priežastys, palyginus su ankstesniais metais, nepasikeitė – 81,8 proc. visų mirties priežasčių sudarė kraujotakos sistemos ligos (54,6 proc.), piktybiniai navikai (21 proc.) ir išorinės mirties priežastys (6,2 proc.).
Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – 2019 m. sudarė 81,8 proc. visų mirties priežasčių.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė beveik pusė, t. y. 54,6 proc., nuo piktybinių navikų – 21 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 6,2 proc. visų mirusiųjų.
Vyrų mirties priežastys
Nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų mirė 3,6 karto daugiau vyrų negu moterų
2019 m. Lietuvoje mirė 18 493 vyrai, lyginant su 2018 m. – 531 vyru mažiau. Daugiausia (47,0 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (1 pav.), iš kurių 63,8 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 20,7 proc. – smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų. Nuo piktybinių navikų 2019 m. Lietuvoje mirė 4 430 vyrų, t. y. 24,0 proc. visų mirusių vyrų. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 22,6 proc., priešinės liaukos – 11,6 proc., skrandžio – 7,3 proc. mirusių nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių. Nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų mirė 3,6 karto daugiau vyrų negu moterų. 9,4 proc. visų 2019 m. mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 1 737 vyrų 55,2 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (transporto įvykiai, nukritimai, paskendimai, atsitiktiniai apsinuodijimai), 31 proc. – dėl savižudybių. Mirusių dėl išorinių mirties priežasčių vyrų skaičius, lyginant su 2018 m., sumažėjo 7,5 proc.
Moterų mirties priežastys
2019 m. Lietuvoje mirė 19 778 moterys, lyginant su 2018 m. – 762 moterimis mažiau. Daugiausia moterų (61,7 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 62,9 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, o 25,6 proc. – nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų.
Nuo piktybinių navikų 2019 m. mirė 3 612 moterų – 18,3 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties (15,3 proc.), storosios žarnos (8 proc.) ir kasos (8 proc.) piktybinių navikų. Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2019 m. mirė 911 moterų – 4,6 proc. visų mirusių moterų. Dažniausia moterų mirčių nuo virškinimo sistemos ligų priežastis yra lėtinės kepenų ligos.
Dėl išorinių mirties priežasčių 2019 m. mirė 629 moterys – 3,2 proc. visų mirusių moterų. Pagrindinės moterų išorinės mirties priežastys yra nelaimingi atsitikimai (408 atvejai) ir savižudybės (118 atvejų). Mirusių dėl išorinių mirties priežasčių moterų skaičius 2019 m., lyginant su 2018 m., sumažėjo 15 proc.
Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys
Iš visų mirusiųjų 2019 m. 22,5 proc. sudarė 16–64 m. amžiaus asmenys (33,5 proc. vyrų ir 12,3 proc. moterų). Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,7 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,6 proc.) ir tyčinių susižalojimų (6,5 proc.) (1 lentelė).
Darbingo amžiaus moterų mirė 2,6 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo virškinimo organų piktybinių navikų mirė 10,7 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, išeminių širdies ligų – 10,1 proc., moters lyties organų piktybinių navikų – 8,7 proc.
Vaikų mirties priežastys
Per pastaruosius ketverius metus stebimas 1–17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus sumažėjimas (nuo 2014 m. šis skaičius sumažėjo 43 proc.). 2019 m. mirė 77 1–17 metų amžiaus vaikai (46 berniukai ir 31 mergaitė).
Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys buvo išorinės mirties priežastys (49,4 proc.), piktybiniai navikai (11,7 proc.) ir nervų sistemos ligos (11,7 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių 2019 m. mirė 38 vaikai (28 berniukai ir 10 mergaičių), t. y. 11,6 proc. mažiau, lyginant su 2018 m. 2019 m. mirė 90 kūdikių (vaikų iki 1 metų), lyginant su 2018 m., 6 kūdikiais mažiau. Iš viso mirė 55 berniukai ir 35 mergaitės. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (43,3 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (36,7 proc.).
Šie ir kiti susiję apibendrinti išankstiniai duomenys pateikiami Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus specialistų parengtame leidinyje „Mirties priežastys 2019 m. (išankstiniai duomenys)“ (duomenys gali nežymiai pasikeisti; galutiniai duomenys bus paskelbti rugpjūčio mėnesį).
Leidinį „Mirties priežastys 2019 m. (išankstiniai duomenys)“ galite rasti Higienos instituto interneto svetainės www.hi.lt skiltyje „Leidiniai“-> Sveikatos statistikos leidiniai“->„Mirties priežastys“ arba atsiųsti čia.
