Bunkerių – panašių į esančius netoli Pūčkorių atodangos – Vilniuje galima rasti ne vieną. Kai kurie sutvarkyti labiau, kiti apleisti.
Skelbimas apie paiešką
Ties A.Kojelavičiaus g. 2 esantis bunkeris ypatingai pritaikytas lankymui nėra, tačiau lankytojų sulaukia – šalia stovi informacinis stendas, aprinktos šiukšlės.
Ant jo kabo skelbimas apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais.
„Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyrius kreipsis į teismą dėl šių statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn: Gynybinis įtvirtinimas (bunkeris) netoli A.Kojelavičiaus g. 2.
Asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius, prašome iki 2020 m. rugsėjo 2 d. kreiptis į Naujosios Vilnios seniūniją, adresu Gerovės g. 2, Vilniuje, 307 kabinetą ir pateikti dokumentus, įrodančius nuosavybės ar kitas turtines teises į šiame skelbime išvardytus statinius“, – rašoma skelbime, kurį pasirašė Naujosios Vilnios seniūnas Jurijus Gridiuško.
Rasti šeimininkų nesitiki
Seniūnas 15min sakė, kad pradėta procedūra dėl šių statinių pripažinimo bešeimininkiais, tad pagal nustatytą tvarką privalu ieškoti galimų jų šeimininkų. „Savivaldybė nori pripažinti bunkerius bešeimininkiais, nes jie netvarkomi, niekas neprižiūri, šiukšlių būna viduje“, – kalbėjo J.Gridiuško.
Jo teigimu, bent kol kas konkretaus plano, ką toliau būtų galima daryti, nėra, tačiau esą bent tvarkyti tinkamai būtų galima, kai bus aišku, kieno tai turtas. Iš viso netoli Pūčkorių atodangos yra keturi bunkeriai – vienas visiškai šalia atodangos, kiti šiek tiek atokiau.
Turbūt nelabai, čia statyta apie kokius 1926 m., tarpukariu. Iš kur čia tie šeimininkai bus, turbūt jų nerasime, – sakė seniūnas.
„Turbūt nelabai, čia statyta apie kokius 1926 m., tarpukariu, – paklaustas, galbūt jau atsirado galimų šeimininkų, sakė seniūnas. – Iš kur čia tie šeimininkai bus, turbūt jų nerasime.“
Pats Naujosios Vilnios seniūnas sakė manąs, jog šita vieta galėtų tarnauti kaip turistinis, pažintinis, galbūt net mokomasis objektas: „Antakalnyje sutvarkyta aplinka, kai kurie bunkeriai atidaryti, pasivaikščioti žmonės gali. Galima gal kokiems kariniams būreliams naudoti, tokiai švietėjiškai veiklai. Reikia aplinkui sutvarkyti, nes ten visokių strypų pavojingų, užpilta žemėmis, neįvesta elektra. Galėtų būti ir aplinkosauginėms reikmėms, tarkim, šikšnosparniams gyventi.“
Šie bunkeriai nėra vertybė
Jis teigė, kad turėdami darbininkų pagal viešųjų darbų programą seniūnijos specialistai organizavo šiokius tokius tvarkymo darbus, prisidėjo šiek tiek ir gyventojai, Pavilnių regioninio parko direkcija.
Pastaroji yra kreipusis ir į Kultūros paveldo departamentą, prašydama paaiškinimo, ar šie bunkeriai turi vertingų savybių, yra saugotini kaip paveldo objektas.
Bunkeriai šalia Pūčkorių atodangos šiuo metu nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
„Bunkeriai šalia Pūčkorių atodangos šiuo metu nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą. KPD Vilniaus skyrius gavo prašymą įvertinti bunkerių kultūrinę vertę. Šiuo metu informacija pateikta svarstyti KPD Apskaitos skyriui. Manau, kad Apskaitos skyrius perduos prašymą nagrinėti ir išsiaiškinti Kultūros paveldo centrui“, – teigė KPD Vilniaus skyriaus vedėja Gerda Ožiūnaitė.
Karinės struktūros „Vilnius“ dalis
Kaip rašoma puslapyje govilnius.lt, 1923 m. kovo 13 d. sukurta nauja karinė struktūra – įtvirtinta teritorija „Vilnius“: „Nuspręsta Vilnių įtvirtinti iš visų pusių: aplink Vilnių įrengti kovinius bunkerius su ugnies taškais, pastatyti amunicijos sandėlius, nutiesti juos jungiančią siaurojo geležinkelio liniją su tiltais, keliais bei kita infrastruktūra. 1923-1929 m. statyti Vilniaus gynybos žiedo įtvirtinimai buvo trijų rūšių: koviniai bunkeriai, požeminiai amunicijos sandėliai ir antžeminiai amunicijos sandėliai.
Fortifikacijos darbų valdybos planuose aplink Vilnių buvo numatyta kovinius bunkerius sugrupuoti į 12 pasipriešinimo centrų, iš kurių suspėtas, nors ir dalinai, pastatyti tik vienas – 4 požeminių įrengimų kompleksas prie Pūčkorių atodangos, saugantis Vilniaus miestą iš labiausiai pažeidžiamos krypties – Vilniaus-Polocko kelio, dabartinės Kojelavičiaus gatvės.“
Kiti pasipriešinimo centrai turėjo Vilnių supti žiedu, dengdami visas strategiškai svarbias miesto arterijas, požeminiuose ir antžeminiuose sandėliuose saugomos amunicijos pagalba leidžiant net visiškai apsuptam ir nuo aplinkos izoliuotam Vilniaus miestui savarankiškai gintis nuo 3 iki 5 savaičių.
„Du pirmi bunkeriai esantys arčiausiai gatvės yra identiški: keliolika kareivių talpinanti įgulos slėptuvė 30 m ilgio požeminiu koridoriumi sujungta su atviromis šaudymo pozicijomis, pritaikytomis sunkiesiems kulkosvaidžiams, montuojamiems ant masyvaus gelžbetoninio pagrindo. Jo šone palikta niša buvo skirta dėžėms su amunicija.
Trečiasis bunkeris statytas vėliau ir kiek patobulintas. Jame įrengti platesni suolai, stalai, lentynas, vidinės šaudymo angos, o įėjimas apsaugotas labirintu, apsunkinantis slėptuvės užgrobimą artimos kovos atveju. Slėptuvė turėjo stebėjimo poziciją kalno viršūnėje, į kurią kilo siauras koridorius.
Po kalva statytas ketvirtasis bunkeris statytas vėliausiai – jis originalios trišakės konstrukcijos. Dešinėje prie įėjimo įrengta įgulos slėptuvė, požeminis koridorius iš jos veda iki patalpų susikirtimo, tada laipteliais pakylama į stebėjimo bokštelį, o kairysis atsišakojimas su amunicijos niša veda į šaudymo pozicijas. Jos uždaros, su lubomis ir šoniniu apšvietimo bei ventiliacijos langeliu“, – apie bunkerius prie Pūčkorių atodangos rašoma govilnius.lt.
Nė vienas Vilniaus gynybos žiedo statinių taip ir nebuvo panaudotas pagal paskirtį. Per karą ir vėliau bunkeriai buvo naudojami kaip slėptuvės ar sandėliai.
