Vakcinos nuo koronaviruso nepadeda, net žaloja ir perduoda svetimą genetinę medžiagą, paskiepyti visus nėra reikalo, nes sergantieji viruso beveik neplatina, mirtingumas visai neišaugo, COVID-19 nėra pavojingesnė už įprastą gripą – tokiomis ir panašiomis įžvalgomis dalijasi imunologas ir toksikologas (tiesa, akademinį pasaulį jau seniai iškeitęs į verslą) Stefanas Hockertzas.
Nors kritikuoja kone visas priemones COVID-19 suvaldyti, alternatyvų nesiūlo.
Didžiumą jo įžvalgų, iš kurių viena pribloškia labiau už kitą, paneigia mokslininkų žodžiai.
Net pasiskiepijus galima sirgti
Pokalbio su šiuo mokslininku įrašas su vertimu į lietuvių kalbą pasirodė Lietuvoje jau du dešimtmečius gyvenančio vokiečio Andreaso Rodenbecko kuriamame puslapyje „Sapere aude“.
Kur ir kada pokalbis vyko, nenurodyta, bet galima spėti, kad buvo įrašytas per viešą diskusiją.
Sausio pradžioje jis buvo paskelbtas socialiniame tinkle „Facebook“, vertimu į lietuvių kalbą jau pasidalino daugiau nei tūkstantis žmonių.
„Prof. Hockertz: Vakcinacija yra „tyčinis stiprus sveikatos sutrikdymas!“ – skelbia įrašo antraštė, tačiau nei originalioje pokalbio versijoje vokiečių kalba, nei vertime ši frazė nenuskamba.
Apie „tyčinį sveikatos sutrikdymą“ jis kalbėjo prieš pusmetį „Radio München“ duotame interviu.
Nuotolinio pokalbio metu mokslininkas daugiau samprotavo apie PGR testus, statistiką, mirtingumą, vakcinų kūrimą.
Anot imunologo, po vakcinacijos testuojant „tuo nesąmoningu PGR testu“, rezultatai bus teigiami.
Renginio, kuriame dalyvavo kukli auditorija, moderatoriaus perklaustas „Vadinasi, bus daugiau teigiamų atvejų?“, jis atsakė: „Manau, gana garantuotai. (…) Taip galime manyti.“
Teigiamas testo rezultatas net po skiepo įmanomas.
Šiomis savaitėmis, kai daugelis šalių pradėjo vakcinaciją, buvo pranešta apie COVID-19 atvejus jau po injekcijos.
Nemažai jų buvo užregistruota ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose – susirgo dešimtys jau paskiepytų gydytojų.
Šių klinikų Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės teigimu, taip gali nutikti dėl dviejų priežasčių.
Kai kurie medikai skiepijimo metu esą jau galėjo turėti virusą nosiaryklėje, būti inkubaciniame periode.
Kompanijos „Pfizer“/„BioNTech“ nurodė, kad po pirmos injekcijos tik po 12 dienų rizika susirgti sumažėja iki 20 proc.
Kitaip sakant, 80 proc. paskiepytųjų rizikos užsikrėsti nebeliko.
95 proc. efektyvumas pasiekiamas tik po antros dozės, kuri būti įskiepyta po trijų savaičų.
Tik praėjus dar septynioms dienoms lieka rizika užsikrėsti lieka 5 proc. Efektyviam imunitetui įgyti reikalingos dvi iRNR vakcinos dozės.
„Pirmosios praktiškai dvi savaitės po pirmojo skiepo yra laikotarpis, kai yra rizika užsikrėsti. Nebūtinai žmogus sirgs sunkia ligos forma, galbūt visai besimptome forma“, – sakė L.Jančorienė.
Anot jos, pirmiausiai buvo skiepijami medikai, kurie pagal įprastą tvarką testuojami kur kas dažniau, tad tarp jų daugiau randama užsikrėtusiųjų.
Dauguma, kurių testo rezultatas buvo teigiamas, esą net niekuo nesiskundė.
Kai kurie teigiamo rezultato sulaukė tą pačią dieną po injekcijos – atėjo profilaktiniam patikrinimui, jautėsi gerai, buvo paskiepyti, o po 8-10 val. sužinojo, kad serga.
Didžiuma tokio atsakymo sulaukė kaip tik per dvi savaites, kol imunitetas dar nesusiformavęs.
Bandos imunitetas viruso nesustabdys
S.Hockertzo žodžiais, skiepijimas infekcijos nesustabdys, skiepai tik susilpnins jos pasireiškimą, o, „kadangi 95 proc. infekuotųjų simptomai šiaip ar taip būna silpni, visų gyventojų paskiepyti nėra reikalo“.
Dalis užsikrėtusiųjų išties nejaučia jokių simptomų.
Tokių gali būti iki penktadalio, tačiau kartais liga gali būti sunki ar net baigtis mirtimi.
Nors tinkama higiena, kaukės, saugus atstumas gali reikšmingai sumažinti infekcijos plitimą, virusui nebeleisti plisti gali tik specifinis imunitetas.
„Iki šiol nė vienas virusas nebuvo eliminuotas didelei populiacijos daliai įgijus natūralų imunitetą, – teigiama lietuvių mokslininkų ir medikų sukurtoje duomenų bazėje. – Tik vakcinuojant pasiektas bandos imunitetas gali visiškai eliminuoti viruso plitimą. Tai patvirtina raupų ir dviejų iš trijų skirtingų poliomielito viruso pavyzdžiai.“
Toliau S.Hockertzas pasakoja apie mechanizmus, „kuriais valdantieji užkelia mirčių nuo COVID-19 skaičius“.
Jis siūlo užmesti akį į tinkalapius euromomo.eu, kuriame pateikiama informacija apie padidėjusį mirtingumą Europos Sąjungos narėse dėl sezoninio gripo, pandemijų ir panašių priežasčių arba Vokietijos statistikos tarnybos puslapį destatis.de.
„Matysime, kad tai iš tiesų neveikia. Mirtingumas iš esmės nėra labai padidėjęs“, – tvirtina mokslininkas.
Ir vienas, ir kitas tinklapis pateikia priešingą statistiką.
„EuroMOMO“ gruodį užfiksavo reikšmingą bendrą mirtingumo nuo įvairių priežasčių padidėjimą.
Tiesa, ne visose šalyse šis rodiklis išaugo stipriai – kai kuriose statistika nedaug nukrypo nuo vidurkio.
Ypač padaugėjo vyresnių nei 45 metų žmonių mirčių.
Statistikos departamentas praėjusią savaitę pranešė, kad pernai Lietuvoje mirė 13 proc. daugiau žmonių negu 2019-aisiais.
Svetimos DNR vakcinoje nėra
Imunologas primena, kad su mRNA vakcinomis – kaip tik tokios yra sukurtosios „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Modernos“ – dirbama jau daugiau nei 20 metų.
„Tiek pat laiko jie laikomi nesaugiais. Nes jie yra neapčiuopiami – tiek jų poveikį, tiek jų šalutinių poveikių organizmui aprašyti beveik neįmanoma“, – aiškina jis.
Nors didžiuma žmonijos apie mRNA skiepus išgirdo tik 2020-aisiais, internete galima rasti gerokai senesnių straipsnių apie šią technologiją.
Kaip teigiama šioje duomenų bazėje, žmogaus organizmo ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją nuolat gaminama informacinė RNR.
Ši keliauja į ląstelės citoplazmą ir padeda susintetinti atitinkamą organizmui reikalingą baltymą.
iRNR skiepai veikia panašiai ー vakcina, kuria siekiama apsaugoti nuo viruso, įterpia svarbų viruso baltymą koduojančią iRNR į žmogaus ląstelės citoplazmą ir galiausiai B limfocitai pradeda gaminti antikūnus.
Kad galima perkelti iRNR, mokslininkai aprašė jau prieš gerus tris dešimtmečius.
Prieš trejus metus publikuotame straipsnyje iRNR vakcinos buvo įvertintos kaip daug žadanti alternatyva įprastoms dėl didelio jų potencialo, greito sukūrimo, palyginti nedidelės kainos ir saugaus naudojimo.
Tiesa, jas buvo delsiama patvirtinti dėl nestabilaus ir neefektyvaus iRNR perdavimo žmogaus kūne.
Tačiau šios problemos esą buvo iš esmės išspręstos ir pasiekta neblogų rezultatų gydant kelių tipų vėžį.
Pandemijos dėl COVID-19 metu ėmė sklisti nemažai melagienų apie šias vakcinas: esą jos keičia DNR, injekcijos metu implantuojama mikroschema ir panašiai.
„Tai yra genų terapija, nes įšvirkščiamos svetimos nukleino rūgštys, ar tai būtų iRNR, ar DNR, (…) į mus įšvirkščiama svetima genetinė medžiaga“, – aiškina S.Hockertzas.
Kaip nurodyta informaciniame lapelyje, „Pfizer“/„BioNTech“ vakciną sudaro iRNR (informacinė RNR, koduojanti SARS-CoV-2 spyglio baltymą), lipidai (vandenyje netirpios molekulės, kurios užtikrina, kad iRNR nesuirtų prieš patekdama į organizmo ląstelę, šie maži riebalų lašeliai supa iRNR ir yra lyg apsauginė sienelė.
Vakcinoje esama keturių lipidų, įskaitant cholesterolį, keturių druskų (viena jų ー valgomoji, druskos užtikrina, kad vakcinos pH būtų panašus į organizmo pH ir vakcina nepažeistų ląstelių), cukraus (to paties cukraus, kuriuo saldiname arbatą ar kavą, jis apsaugo riebalų lašelius nuo sulipimo ir prisikabinimo prie įpakavimo paviršiaus).
„Pfizer“ iRNR vakcinoje nėra žmogaus embriono ląstelių, DNR, antibiotikų, kraujo produktų, konservantų, gliuteno, kiaušinio baltymo, kiaulienos produktų ar mikroschemų.
„Pfizer“ iRNR vakcinoje nėra žmogaus embriono ląstelių, DNR, antibiotikų, kraujo produktų, konservantų, gliuteno, kiaušinio baltymo, kiaulienos produktų ar mikroschemų.
S.Hockertzas kritikuoja ir PGR – polimerazės grandininės reakcijos – testus. Jis yra pagarsėjęs šių testų skeptikas.
Imunologas vaizdo įraše aiškina, esą PGR testai neturi CE sertifikato, kuris suteikiamas Europos Ekonominėje erdvėje parduodamiems daiktams, ir rodo, kad jie atitinka saugumo, sveikatos ir aplinkosaugos reikalavimus.
Tačiau jau praėjusį balandį šis ženklas buvo suteiktas bent 78 greitiesiems PGR testams.
Pasak imunologo, testų informacinio lapelio gale parašyta, kad jie skirti „not for human use, only for research“ (angl. „ne žmonėms, tik tyrimams“). Po to jis pridėjo, esą „buvo pasakyta, kad viruso neįmanoma aptikti“.
Socialiniuose tinkluose dar pernai sklido įrašai, esą PGR testų išradėjas Kary’is Mullisas, kuris už tai 1993 metais buvo apdovanotas Nobelio chemijos premija, pripažino, jog jie „visai negali aptikti laisvų užkrečiamų virusų“.
Tačiau ši frazė, kuri tėra laisva jo žodžių interpretacija, nereiškia, kad testų negalima naudoti COVID-19 diagnozuoti ar kad jie neranda koronaviruso.
Išgarsėjo kaip kovos su COVID-19 kritikas
Imunologas ir toksikologas S.Hockertzas keliolika metų vadovavo Fraunhoferio toksikologijos ir aplinkosaugos medicinos institutui Hamburge.
Vėliau porą metų – Eppendorfo universiteto ligoninės Eksperimentinės ir klinikinės farmakologijos ir toksikologijos institutui, profesoriavo.
2004-aisiais jis ėmėsi verslo, šiuo metu vadovauja konsultacijų kompanijai „tpi consult“.
Pernai pavasarį mokslininkas tapo žinomas dėl kritiško požiūrio į politines ir medicinines priemones COVID-19 suvaldyti.
Kovą privačiai radijo stočiai rs2 duotame interviu jis pareiškė, kad valstybės reakcija į pradėjusį sklisti virusą buvo neproporcinga, perdėta, autoritarinė, paremta nuomonėmis.
Esą koronavirusas nėra pavojingesnis už paprastą gripą, bet jau tuomet vokiečių žurnalistai įrodė, kad jo žodžiai – ne visiška tiesa (straipsnius su paaiškinimais galima rasti čia ir čia).
Kai kurie COVID-19 simptomai išties panašūs į gripo ar paprasto peršalimo.
Ši liga, kaip ir influenza (gripas), yra užkrečiama ir paveikia kvėpavimo takus, tačiau koronavirusas plinta kur kas lengviau ir gali sukelti rimtesnius sveikatos sutrikimus, be to, užsikrėtęs žmogus ilgiau nejaučia simptomų.
„Ne virusas mus susargdina, o baimė“, – jį išgarsinusiame interviu pareiškė S.Hockertzas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
