Medicinos mokslų daktaras, otorinolaringologas (LOR gydytojas) D.Rauba socialiniuose tinkluose pasidalijo pastebėjimu, kad žiniasklaidoje reikėtų rodyti daugiau vaizdų iš Reanimacijos skyrių, kuriuose gydomi sunkiausios būklės COVID-19 pacientai.
Taip esą būtų pasiektas didesnis efektas skatinant žmones vakcinuotis, nei dalijant jiems pinigines išmokas.
„Kolegė iš Mažeikių sakė, kad pilna ligoninė pacientų iš N. Akmenės. Kodėl? Patys prisipažįsta, kad dalis sutarę „pasiskiepijo“ į kempinę, kad gautų galimybių pasą, o dabar mirs kaip skiepą gavę“, – rašė medikas.
Įrodyti – kone neįmanoma
15min žurnalistės pakalbintas medikas D.Rauba teigė, kad apie galimus sukčiavimus skiepijant jam pasakojo su COVID-19 pacientais dirbantys kolegos.
„Žmogų ramina, kad jam viskas bus gerai, gi skiepytas, o šis tik sunkiai susirgęs prisipažįsta skiepytas nebuvęs. Aš nežinau, ar tai daroma už pinigus. Nebūtinai. Juk yra ir medikų, kurie nesivakcinuoja. Ir jei abejojantis pacientas prašo tokios paslaugos: kodėl gi ne?“ – svarstė D.Rauba.
Tačiau mes turime per didelį mirtingumą
Tačiau kartu jis sutinka, kad tai įrodyti – sudėtinga.
Netgi atlikus kraujo tyrimą lieka tikimybė, kad žmogus – vienas tų, kuriems ir po vakcinacijos nesusidarę antikūnų.
D.Rauba stebėjosi, kad vyresnio amžiaus žmonės, turintys po kelias gretutines ligas, ryžtasi nesiskiepyti.
„Galėtų būti Lietuvoje ir 10 tūkst. atvejų, tačiau jei niekas nemirtų – nieko nesakyčiau. Tačiau dabar turime per didelį mirtingumą. Turime pripažinti, kad Lietuvoje labai daug nesveikų žmonių: mažai judančių, su keliomis gretutinėmis ligomis, valgančių nesveiką maistą, vartojančių alkoholį. Turėdami po kelias ligas jie galvoja, kad koronavirusas jų neįveiks. Ir klysta“, – teigė pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį ir į lietuvių būdo bruožą – visais būdais priešintis ribojimams, ieškoti galimybių juos apeiti, net jeigu pakenks sau patiems.
„Mes tokie. Ir nei 100 eurų, nei raginimai „Petys už laisvę“ mūsų nepamokys“, – konstatavo medikas.
Suabejojo tik dėl 1 paciento
Mažeikių ligoninės direktorius Sigitas Kaktys teigė, kad dar prieš savaitę, išgirdęs įtarimų dėl Naujosios Akmenės gyventojų, atliko patikrinimą.
Buvo peržiūrėtos beveik 30 nuo rugpjūčio pabaigos į Mažeikių ligoninę atvežtų Akmenės gyventojų istorijos.
Paaiškėjo, kad paskiepytas buvo tik vienas asmuo. Visi kiti sunkiai sirgę ligoniai nebuvo skiepyti, apie galimą skiepą nebuvo ir įrašų e.sveikatos sistemoje.
„Taigi lieka klausimas dėl to vieno paciento. Tačiau, kaip minėjau, tyrimą atlikau jau anksčiau, gali būti, kad per tą laiką kas nors pasikeitė. Nes situacija ligoninėse keičiasi kas diena“, – aiškino S.Kaktys.
Tačiau kartu jis nesistebėjo, kad šiuo įtemptu laiku skiepytis nenorintys žmonės gali ieškoti įvairių būdų, kaip gauti galimybių pasą.
Oficialių ir neoficialių prašymų būta ir Mažeikiuose veikiančiame mobiliame poste.
„Tačiau kaip įrodyti... Nors visi girdėjome, kad teisėsauga išaiškino kelis medicinoje dirbančius asmenis, kurie galimai klastojo duomenis. Sunku suvokti, kad žmonės taip rizikuotų. Galiu pasakyti, kad mirtingumas siaučiant šiai agresyviai delta atmainai yra didžiulis. Faktiškai 35–38 proc. atgabenamų pacientų likimas veda į nežinią“, – 15min komentavo Mažeikių ligoninės vadovas.
Šuo metu šioje šiaurės Lietuvos ligoninėje gydomi 63 COVID-19 užsikrėtę asmenys.
Prieš kurį laiką koronavirusas buvo nustatytas 17 darbuotojų.
3 jų buvo neskiepyti, kiti buvo paskiepyti metų pradžioje ir laukė trečiojo skiepo.
Nepakomentuodami mirčių mes tarsi pastipriname nuomonę, kad skiepas nieko nereiškia.
Beveik iš 500 Mažeikių ligoninės darbuotojų nepasiskiepiję buvo 9 darbuotojai.
3 jų susirgo, 2 pasiskiepijo šiomis dienomis.
Kurį laiką ligoninėje neveikia Dienos chirurgijos skyrius, neatliekamos didžiosios operacijos.
Tačiau po Vėlinių, pasveikus sunegalavusiems medikams, šis skyrius vėl turėtų pradėti funkcionuoti.
Dar anksčiau ligoninėje buvo apribota Psichiatrijos ir Vaikų ligų skyrių veikla.
Pasiligoję mažieji Mažeikių gyventojai siunčiami į Šiaulius.
S.Kaktys pateikė ir kitą statistiką: nuo rugpjūčio pabaigos iš ligoninės į namus buvo išleisti 158 koronavirusu sirgę asmenys. 45 mirė. 10 mirusiųjų buvo pasiskiepiję.
„Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad bent pusė jų sirgo onkologinėmis ligomis ir gana sunkiai. Kadangi jie buvo užsikrėtę ir COVID-19, mirties įraše ir įrašoma ši diagnozė. Kiti taip pat turėjo ligų. Nepakomentuodami mirčių mes tarsi pastipriname nuomonę, kad skiepas nieko nereiškia“, – aiškino S.Kaktys.
Akmenės vadovas dėl įtarimų nenustebo
Akmenės rajonas yra tarp tų savivaldybių, kur paskiepyta daugiausiai žmonių.
Skaičiuojama, kad čia vakcinuota apie 88,3 proc. skiepijamo amžiaus gyventojų.
Daugiau paskiepyta tik Neringoje ir Alytaus rajone.
Komentuodamas tokios sėkmės istoriją Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas akcentavo, kad buvo remtasi šeimos gydytojo institutu.
Būtent šeimos gydytojai buvo aktyviai įtraukti į skiepijimo procesą, skambindavo pacientams, juos įtikinėdavo skiepytis.
Tačiau rudenį Akmenėje stebėtas ir nemažas užsikrėtimų skaičius.
Vienu metu rajonas buvo tarp tų, kur COVID-19 atvejų 100 tūkstančių gyventojų teko daugiausia.
Prireikė uždaryti ir vietos gimnaziją.
Dabar situacija kiek gerėja. Tačiau vien šį rudenį čia nuo koronaviruso mirė per dvi dešimtis rajono gyventojų.
V.Mitrofanovas, išgirdęs gydytojo D.Raubos mintį, pasvarstė, kad iš tiesų rajone galėjo būtų žmonių, kurie skiepyti tik fiktyviai.
Didžiausias židinys – slaugos ligoninėje, kur vis dar daug nepasiskiepijusių.
„Neabejoju, kad tokių yra visoje Lietuvoje. Tik ateinančių ir gaunančių įrašą. Bet kaip galėtume išsiaiškinti? Ar tai parodytų kraujo tyrimas? Juk ne visiems iš tiesų paskiepytiems asmenims susidaro antikūnai.
Iš tiesų, kai rajone ėmė daugėti užsikrėtimų ir tarp tų, kurie deklaruoja, kad pasiskiepijo, suabejojau savy. Galiu tik įtarti, kad koks 10–20 procentų jų taip ir negavo vakcinos“, – svarstė rajono meras.
Anot jo, galbūt aiškesnė situacija pasidarytų, jei būtų galima patikrinti, kur tie žmonės buvo skiepijami, kokiose įstaigose. Galbūt čia slypėtų ir atsakymas.
„Kai kalbama apie sveikatos reformą, norėčiau, kad būtų analizuojamos ir privačios gydymo įstaigos. Dabar kai vyksta darbų mugės, ilgalaikiai bedarbiai atneša pažymas, kad jie negali dirbti ar dėl nugaros, ar dar dėl kokių negalavimų. Ir paprastai tas pažymas išrašo privačios įstaigos. Bandėme ne kartą kalbėti, kad tokios pažymos neturėtų galioti“, – kalbėjo V.Mitrofanovas.
Šiuo metu COVID-19 labiausiai paplitęs Akmenės rajono slaugos ligoninėje. Ten nustatyta apie 20 užsikrėtimo atvejų, didžioji dalis pacientų, anot mero, nebuvo pasiskiepiję.
Šią savaitę vykusiame Akmenės rajono ekstremalių situacijų valdymo posėdyje V.Mitrofanovas atkakliai siūlė lapkritį riboti renginius rajone.
„Reikėtų susilaikyti lapkritį tam, kad galėtume švęsti Kalėdas“, – svarstė ilgametis Akmenės rajono meras.
Klaipėdoje vasarą buvo išaiškintas atvejis, kai vakcinacijos centre medicinos darbuotojai buvo pasiūlytas 50 eurų kyšis tam, kad sistemoje atsirastų įrašas apie neva gautą skiepą.
