„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 01 10

Skiepijimo be eilės atvejai sudomino prokuratūrą: spręs, ar buvo padaryti nusikaltimai

Pastarosiomis dienomis į viešumą iškilo ne vienas atvejis, kai nuo koronaviruso vakciną gavo žmonės, kuriems ji nepriklausė. Prokuratūra praneša, kad Specialiųjų tyrimų tarnybai pavesta aiškintis šiuos įvykius ir bus sprendžiama, ar dėl jų pradėti ikiteisminį tyrimą.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19
Asociatyvi iliustracija / Sauliaus Žiūros nuotr.

15min šeštadienį rašė, kad Šilalėje buvo paskiepytas įmonės „Ambulansas“, valdančios privačią Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotį, vadovas ir jo šeimos nariai, atvykę iš Vilniaus. BNS prieš kelias dienas informavo apie galimai neskaidrų skiepijimą Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje.

Šiems atvejams iškilus į viešumą, konservatoriai Andrius Vyšniauskas, Jurgita Sejonienė ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuratūra atsiliepė į šį kreipimąsi.

"Gavus trijų Seimo narių pasirašytą pareiškimą, kuriame prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų skiepijant tam tikrus asmenis vakcina nuo viruso COVID-19, prokuratūra informuoja, kad išnagrinėti jį ir patikrinti jame nurodytus skiepijimo atvejus bus pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybai. Išnagrinėjus pareiškimą bus priimtas ir atitinkamas proceso sprendimas dėl ikiteisminio turimo pradėjimo", - informuoja prokuratūra.

Prokuratūra, reaguodama į visuomenės viešai išsakomą nepasitenkinimą minimais atvejais, taip pat nedelsiant kreipsis į Sveikatos apsaugos ministeriją prašant atlikti sisteminę nustatytų ar įtartinų atvejų patikrą drausminės ar tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu bei šių patikrinimą medžiagą pateikti prokuratūrai.

Primena apie pranešėjo statusą

Išplatintame pranešime prokuratūra taip pat primena, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikia Pranešėjų apsaugos įstatymas, kuris numato galimybę asmeniui saugiu būdu pranešti apie jam žinomus teisės aktų pažeidimus.

Pranešėjų apsaugos įstatymas numato, kad tokiu pažeidimu gali būti įstaigoje galimai rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužinojo dėl turimų ar anksčiau turėtų jo darbo, tarnybos, paslaugų teikimo ar kitų sutartinių santykių su šia įstaiga.

Detaliau apie pranešėjo statuso suteikimą, konfidencialumo užtikrinimo ir kitas garantijas pranešėjui, pranešimo pateikimo būdus bei kitą aktualią galima rasti prokuratūros interneto svetainėje, o kilus papildomiems klausimams – pasitarti paskambinus pranešėjų konsultavimo linija.

2020 m. į prokuratūrą dėl pranešėjo statuso suteikimo kreipėsi daugiau nei 80 asmenų, kai kurie iš jų – daugiau nei vieną kartą. Pranešimai dėl galimų pažeidimų ligoninėse ar kitose gydymo įstaigose sudaro maždaug dešimt procentų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs